Norint iš tiesų giliai suprasti kurį nors reiškinį, reikia rasti
priežastį. Kodėl aš buvau neteisingai apšmeižtas, išduotas arba
įskaudintas? Rytų filosofijoje į šį klausimą atsakymas – karma.
Vadinasi, praeituose gyvenimuose esame kažką tokio padarę, jeigu šiame
mus kažkas kankina. Kančios be priežasties nėra ir iš principo negali
būti. Be abejo, mes praktiškai niekada nežinome, už ką būtent
konkrečiu atveju gaunam per ausį, nes savo praeitus gyvenimus mažai kas
atsimena. Bet esmės tai nekeičia – bausmės be nusikaltimo nebūna. Tai
labai svarbu įsisąmoninti, kad pakliuvę į žeminančią situaciją
neimtume keikti likimo, gyvenimo ar visos Visatos. Aišku, kančia
niekuomet niekam nebuvo, nėra ir nebus maloni. Tai pilnai suprantama. Bet
neturėtume galvoti, kad kenčiame patys būdami šventieji. Jeigu esam
įsitikinę, kad gavom guzą už nieką, pasmerkiame save beprasmiškumui,
užsiblokuojame nuo tiesos ir išeities iš skausmingos busenos.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093