gal prieš desėtką metų ant mano sleksčio išdygo du jauni, gražūs
kaip angelai, tvarkingais kostiumais pasirėdę mormonai. pakviečiau
vidun, pavaišinau arbatėle su pyragėliais, pakalbėjom. Bandžiau
ištardyti kuom jų tikėjimas skiriasi nuo krikščionybės, jei abu tiki
Jėzumi Kistumi ar nėra tai tiesiog kokio masono smito sugalvota nauja
religinė versija ar net biznis. Jie kalbėjio švaria lietuvių kalba su
vos juntamu amerikietišku akcentu, buvo iš Salt Lake city. Klausiau ar
jie ne lietuvių emigrantų vaikai, kad taip gražiai kalba? Sakė kad
kalbą su Dievo pagalba  per du misijos mėnesius Lietuvoje išmoko  ir kad
tai ne vienintelis stebuklas, kuris jų keliones lydi. Kiekviens vaikinas
vyksta dviem metams į misijas ir tai yra savotiškas jų tikėjimo
išbandymas. Tik kai įsijausdavau kalbėti politiėm ar filosofinėm
temom, tada iš jų klausiiančio žvilgsnio suprasdavau, kad jie jau
nepagauna mano minties. Išeidami padovanojo man Mormonų knygą. 
Kaušo vaizdelyje, mormonė prisikelia iš mirties patalo  būtent tada
kai atjungiami visi aparatai - Dievo ir ankstesnių vyro maldų garbei,
nors paskotojas, atrodo, ir pats to nesuvokia. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093