su varna vakar buvo daug idomiau negu su daugeliu mergu, su kuriom kartais
tenka "atbuti" (pavyzdziui, senos atvesusios draugystes vardan). laikas
greit praleke, tikrai neprailgo ir buvo idomu. ir netgi pamokoma.
pavyzdziui, apie tai, kaip varnai vaziuojant savo dzipu signalizuoja is
paskos vaziuojantis sena gelda (varna sake "gelda", objektyviai ivertinti
tos maskes neturiu galimybiu). aplenkes varna, geldos vairuotojas ima rodyt
israiskingus gestus ir sakyti zodzius, nesunku nuspeti kokius. pirmas
variantas: varna ji nesunkiai prisiveja savo dziponu, sonu nustumia nuo
kelio, tuomet islipes istraukia ji, leisgyvi, is maskes ir sudubasina savo
menkais baltais kumsteliais. ir antras variantas: varna sedi net
nepasukdamas galvos ir niekaip nereaguoja. leidzia tam tipui issiliejus
vaziuoti toliau. o pats galvoja "vaziuok, tu numirsi pirmas". tai nuostata,
kurios deka zydai penkis tukstancius metu isgyveno nepaisant visu ujimu ir
pasklidimo po pasauli. mano akimis, tokia nuostata teisinga. labas rytas
suraitytas, kate.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093