aš ir gyvenime turiu kelis vardus, ne vieną, jei ką. Ir kas čia tokio?
Nuodėmė? Na ir kuom gi aš jus taip nuskriaudžiau? O gal pabandykite
tokį paprastą pratimą: paieškokite savo prote tų žmonių prieš
kuriuos jūs laikote savy didžiausią nuoskaudą, skriaudą? Kai kuriuos
labai greitai surasite. O tada pagalvokite apie tuos, kuriuos mylite,
mylėjote. Paaiškės, kad nėra nei vieno, kuris nebūtų jūsų
"nuskriaudęs" . Ir tas nesugebėjimas atleisti, laiko jus surakintą ir
izoliuotą nuo visumos ir verčia nuolat medžioti naujus "skriaudikus",
net šioje virtualioje erdvėje. Ar nemanote, kad įsikibimas į skriaudą,
kuri dažnai tėra jūsų vaizduotės dalis, ką ir demonstruoja jūsų kai
kurie komentarai, sukelia kaltės jausmą ir norą atakuoti? o juk tie,
kurie atleidia, pajunta ramybę? Kaltės jausmas atskiria nuo Vienio ir nuo
jūsų pačių tikrosios savasties, todėl laikymasis įsikibus į
skriaudą tikrai nėra Išgelbėjimo plano dalis. Jūsų tikroji savastis
sukurta pagal Dievo paveikslą, žr. Pradžios kn. 1:26-27. Laikymasis
skriaudos atskiria jus nuo šio šaltinio ir tada jūs imate manyti, kad ir
Dievas yra toks, kokiais jūs save padarėte - piktas, baudžiantis ir
kerštingas. Tad  nebetikite, kad esate sukurti Meilės.  Paleiskite tas
skriaudas ir pamatysite kaip gerai pasijusite. Pasijusite visiškai saugūs
ir niekas neikuom jūsų negalės sužeisti. . Tai paprastas motyvacijos
veiksmas. Nes aš matau jus tik kaip draugus, kurie pamiršo, kad aš esu
jų dalis  :)  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093