Noe, tu gi protinga mergaitė, negi nesupranti, kad po žiaurumo kauke kai
kurie žmonės slepia savo atjautą, nes jiems "nepatogu" būti
atjaučiančiais (sentimentaliais). Todėl kartais vietoj to, kad paguosti,
tyčiojasi iš cc kulinarinių sugebėjimų gaminti miško grybus su
bulvytėmis (cc, na pakviesk mane kada pavakarieniauti:). Nežinau kodėl
(gal tu paaiškinsi), bet žmonės gėdijasi savo gerumo. O kartais
galvoja, ir kaip aš galėjau būti geras šitam niekšui? Galima
pagalvoti, jog būti geru galima pasirinktinai - šitam geras, anam blogas.
Nesąmonė. Pasirinkai, ir "basta". Bet yra ir kita medalio pusė - jei
TIKRAI mylim žmones, su kuriais bendraujam, tai gėda nepasakyti tiesos.
nes kitaip tapsi padlaižiautoju. Bet juk MEILĖ tai ne PADLAIŽAIVIMAS.
Jei tikrai myli, nebijok ir priekaištauti - juk taip padedi savo mylimam
žmogui tobulėti. bet daryk tai meiliai, bučiuodamas ir glostydamas ...
(Hm, gal ne visai tiksliai išsireiškiau :)  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093