Homoseksualus 32 metų Romas K. meilės ir tikėjimo ieškojo vienuolynuose ir kunigų seminarijoje, o mylimo žmogaus – Klaipėdos ir Vilniaus gėjų bendruomenėse, net Vilniaus geležinkelio stoties tualetuose. Bet nesėkmingai. „Man svarbu Dievas, meilė ir tikėjimas, aš norėjau pasaulį padaryti geresnį ir visur apie tai kalbėjau. Todėl iš visur buvau išvarytas”, – ištarė jaunas vyras, patikėjęs „Lietuvos rytui” savo gyvenimo prasmės paieškų istoriją. Mažas Lietuvos miestas. Homoseksualus jaunuolis, slepiantis savo lytinę orientaciją. Be draugų, be darbo, tikintis Dievą, vaikštantis į bažnyčią, savo gyvenimo esme laikantis meilę žmogui ir ieškantis mylimo žmogaus. Bet kur jį rasti? Romo K. (vardas ir pavardė pakeisti, redakcijai žinomi. – Red.), kuriam tuo metu buvo 20 metų, klajonės prasidėjo 2000-aisiais, kai iš provincijos jis persikėlė į Klaipėdą. Nusivylė bendruomene „Norėjau įsitvirtinti gyvenime. Lankiausi gėjų klube „Bolero” ir gėjų baruose. Ieškojau ten draugo, išlikdamas savimi, kalbėdamas apie tai, kas man svarbu. Pamačiau tikrąją gėjų gyvenimo, kuris kartais idealizuojamas kaip intelektualių vyrų sambūris, virtuvę. Jų gyvenimu aš skaudžiai nusivyliau”, – sako Romas, niekada nerūkęs, negėręs ir nevartojęs narkotikų. – Koks tas gyvenimas? Iš gėjų bendruomenės vadovų kalbų esame susidarę nuomonę, kad homoseksualai ypač pabrėžia meilę žmogui ir pasauliui. – Jokios meilės, apie kurią jie garsiai mėgsta šaukti, ten nė kvapo. Dalis gėjų iš savo lytinės orientacijos daro kultą ir didelius pinigus. – O meilė partneriui, ištikima draugystė? – Pamirškite tai! Kas mane nustebino gėjų gyvenime – kad jie kaip kiauri rėčiai. Jiems vieno partnerio negana. O aš ieškojau vienintelio! Jie nevengia klubo tamsiame kambaryje pasimylėti su kitu partneriu. Gėjų poros labai liberalios, jie toleruoja neištikimybę, nors ir yra labai pavydūs. Ištikimos gėjų poros – didelė retenybė. Stiprus potraukis trunka gal metus. Po to partneriai išsiskiria arba gyvena iš išskaičiavimo – nori pasipuikuoti turtingu partneriu arba juos sieja bendras darbas, paskola, būstas. Bet tokių porų nedaug. Daugelio gėjų gyvenimo pagrindas – nuolatinis ištvirkavimas, partnerių kaita ir lytinio pasitenkinimo ieškojimas, virstantis nežabotu, gyvulišku savo aistrų tenkinimu bet kokiomis priemonėmis. Baisiausia, kad tarp gėjų ypač plinta sadomazochistinis iškrypimas. Normaliu lytiniu būdu dauguma gėjų jau nebesugeba pasitenkinti. – Negi gėjų pasaulyje jūs iš tiesų tikėjotės rasti švelnų prisirišimą, meilę žmogui ir žmonijai? Arba partnerį, su kuriuo vaikščiotumėte į bažnyčią ir keistumėte pasaulį? 2 psl.>> – Blogiausia tai, kad gėjai neretai savo sadomazochistiniams poreikiams panaudoja socialiai pažeidžiamus žmones. Kai dabar toks jaunystės kultas, nemažai gėjų siekia pasididžiuoti, rasti ir išnaudoti kuo jaunesnį partnerį. Niekam nereikalingą, iš globos namų ar girtuoklių šeimų. Kai tiek jaunuolių be darbo, nesunku suvedžioti normalios orientacijos jaunuolį ar paauglį už 50 litų ar kelis alaus bambalius. Ir tokių parsiduodančių dabar daugybė. Jiems reikia kaip nors pragyventi ir jie sutinka. Man nepriimtina gėjų bendruomenėse ir tai, kad čia ypač pabrėžiama materialinė padėtis. Žmonės, kurie turi pinigų, gali daryti ką tik nori. Jie gali nusipirkti jauną partnerį, jį daužyti prieš ir po akto, kankinti lytinio akto metu ir iš to jausti dar didesnį pasitenkinimą. Gėjų pasaulyje ypač stipri tam tikra socialinė sistema, sluoksniavimasis pagal pajamas. Jei neįtinki turtingajai gėjų grupei, neįtinki niekam. – Iš kur gėjų pasaulyje pinigai? Dalis visuomenės įsitikinusi, kad gėjai valdo aukščiausius postus ir yra labai turtingi. Esą nė vienas gėjus nedirba šaltkalviu ir nevaikšto nunešiotais batais. – Gerai gyvena tik tie gėjai, kurie kam nors yra patogūs, yra ypač turtingų ir įtakingų gėjų bendruomenių nariai ar jų partneriai. Vieniems pasisekė padaryti karjerą, kiti pralobo iš nelegalios veiklos – slaptų klubų, pornografinių filmų, narkotikų, prostitucijos. – Į gėjų bendruomenę sakėte atėjęs ieškodamas mylimo žmogaus. Ar radote? – Ne, neradau. Gėjų orgijos baruose man buvo svetimos. Turėjau tik atsitiktinių partnerių. Nesakau, kad esu šventuolis. Žmonės, su kuriais nuspręsdavau pasimylėti, turėjo būti man patrauklūs. Tokių buvo mažai. Gėjams aš nebuvau patogus. Nuolat kalbėdavau jiems apie artimo meilę, nes mano meilė yra Dievas. Prieštaraudavau jų gyvenimo būdui, dėl to buvau svetimas. Dar viena priežastis – kerštas. Esu atstūmęs vyrus, kurie man nepatiko. O už tai visada sulauki keršto. Pasuko į vienuolyną Netapęs gėjų bendruomenės nariu, Romas K. pasirinko kitą kelią – vienuolyną. Vedamas to paties tikslo – įprasminti savo tikėjimą ir vis dar svajodamas pasaulį padaryti geresnį. Į vieną pranciškonų vienuolyną jis buvo priimtas nesunkiai – tik atėjęs pasikalbėti apie tai, kad šiuolaikinė Bažnyčia iškreipia Jėzaus mokslą. „Mano lytinė orientacija stoti į vienuolyną netrukdė. Svarbiausia buvo mano tikėjimas”, – sako pašnekovas, tarp vienuolių nei pats ieškojęs lytinių partnerių, nei sulaukęs dviprasmiškų pasiūlymų. Bet vienuolyne Romas išbuvo tik metus. Kas čia trukdė vaikinui įgyvendinti savo meilę Dievui? – Viskas buvo gražu, kol nepamačiau, kad vienuolių žodžiai nesutampa su darbais. Iki tol nebuvau gėręs alkoholio. Vienuolyne sužinojau, kas yra absentas, grapa, geras viskis, – įskundžia savo buvusius draugus pranciškonu Klasikinis lrytas.lt//m.lrytas.lt/?data=20120825&id=akt25_a1120825&view=2 -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093