Be abejo, sunku nepripažinti, kad oficialiose, įteisintose ir visų
pripažįstamose normose nėra tikrų tikriausių marazmų. Spaudoj ar kur
nors delfyje tik ir skaitome: korupcija, biurokratizmas, netobuli
įstatymai, neteisingi teismų sprendimai… pati žiniasklaida irgi toli
gražu nėra visad sąžininga.  Pradeda tikėti žiniomis, atėjusiomis
iš neaiškių šaltinių, neigti kitokius įsitikinimus (“tik aš
vienintelis žinau tiesą”), laikyti daugumą paklydėliais. Tokiu būdu
tampama politiniais  fundamentalistais. Sąmoningumo esmė yra ne
apribojimai, o laisvė nuo bet kokių apribojimų. Be abejo sąmoningumas
reiškia ir savęs saugojimą nuo kenksmingo poveikio, žalingų
įpročių. Kuomet sąmoningumo neužtenka, pradedamos kurti
taisyklės................ 

Kategoriškam žmogui sunku būti laimingam. Nuolatinis kritikavimas,
neigiamas požiūris į visus “blogiečius”, noras perdaryti
“supuvusį pasaulį”. Lygiai taip pat yra pajuokiami vegetarai,
abstinentai, nevartojantys vulgarių keiksmažodžių “savoj
kompanijoj”. Šventieji nukryžiuojami arba užmėtomi akmenimis. Ir
niekas nesako, kad reikėtų tais nevykusiais daugumos papročiais
vadovautis. Bet nebūtina ir kurti bereikalingos įtampos ar dirbtinų
savęs apribojimų. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093