Vakar eilinį kartą buvau Minske (na, mes ten turime klientų). Važiavom
pas tokį "oligarchą" (mes su žmonele kiekvienam klientui duodam
pravardes - taip paprasčiau :). na, atvažiavom į jo rūmus kiek
anksčiau nei numatyta (prieš 20 minučių), o ten valytojos ir dar krūva
kažkokio personalo laksto ir viską valo. Mus pamatę puolė bėgti su
savo siurbliais, šluotomis, skudurėliais etc. (tikra to žodžio prasme),
nes juk kiti "ponai" - dizaineriai atvažiavo. Kažkaip nejauku kiekvieną
kartą atvažiavus. Aišku, puola šokinėti trys žmonės aplinkui: kavos,
pyragaičių, sulčių, pavalgyti? Kažkoks "šyzas" totalus. Bet kai
žiūri į į akis (tiems "tarnams") iš karto nukreipia akis, bet šypsena
ant veido lieka ta pati. Aišku, lygis kartais stebina, nes Lietuvoje tokio
nė su žiburiu nerasi. Pvz., wc nėra jokių ten popierinių
rankšluoščių - visi frotiniai "vienkartiniai" sudėti gražiais
ritinėliais - nusišluostei rankas ir meti į pintą krepšį. Lauke
peleninės "dvigubos" - su žiebtuvėliais. Nukrito pledas - atbėgo,
atnešė naują, senas jau "nebetinka". Du kartus į tą pačią stiklinę
nepila. Visur pilnos lėkštės šviežių vaisų - mačiau kaip keičia,
senus (turbūt kokias dvi valandas prastovėjusių) į šiukšlių maišą,
prikrauna šviežių... Na, ilgai pasakoti, bet man koktu - kažkos
išpindėjimas, debilizmas totalus. A, tas mūsų "oligarchas" prieš
savaitę nusipirko du naujutėlius "harlėjus". Kam du, klausiu, ai sako,
vienam nuobodu važinėti, gal kokį draugą pasikviesiu... Taip ir
norėjosi pasakyti, tai nachui vieną namą statai? Statyk du, gal kokį
draugą šalia gyventi pasikviesi? O jis tarytum mano mintis perskaitė
(nors ką gali žinoti tuos oligarchus, gal jie tikrai mintis skaito?).
Sako man, žinai, turiu kelis klasiokus, prasigėrusius visai, aš jiems
siūlau, ateikit, valykit mano kiemą, šluokit, remontuokit - mokėsiu
kiek paprašysit - tai jie, kurvos (jo žodžiai) dirbti nenori.     

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093