mes norim išgelbėjimo. Mes noim būti palaiminti, laimingi, turtingi.
Norim ramybės. Bet viso to neturim. Jei patikėjom   Jėzaus auka ir
priimam savo nekaltumą iš jo rankų, tai turime jo duoti kitiems, kad jis
augtų mumyse. Tai mūsų šventėjimo kelias. VNors mūsų protai dar
labai nedisciplinuoti, mes galim priimti sprendimą matyti kitus Jėzaus
vizijos akimis. O tai yra matyti savo brolį tokį, kokį Dievas sukūrė -
nekaltą ir tobulą, nei tokį, kokiu jis iš savęs padarė ir dėl to
jaučiasi nelaimingas. Ką mes nusprendžiam pamatyti, tą ir pamatysim.
Toksai yra priežasties - pasekmės įstatymas veikiantis pasaulyje. 
Mistikai naudoja nemažai pratimų kiekvienai piktai, nerimo ar baimės 
minčiai pakeisti paprastu valios sprendimu ir situacija dievaži
pasikeičia išties. Jei tik kas projektuoja piktas ar atakuojančias
mintis į pasaulį, kaip mat pamato pasaulį pilną keršto. O tada save
teisina, kad jo ataka yra tik savigyna. Atakuojančios mintys,
konratakuojančios ir visa aplinka sumišusi. Taip mes matome pasaulį,
kurį patys sukūrėme, bet nematome savęs kaip kūrėjo. Neverta keisti
pasaulio, nes jis tik efektas. Negali išsigelbėti nuo tokio pasaulio, bet
gali pakeist jo priežastį ir jis pakis. Reikia keisti mintis apie
pasaulį. Dedu daug pastangų, kad įsisąmoninčiau šią mistikų
idėją. Nes pakeitus, išmetus atakuojančias  mintis, pasaulis-efektas 
keičiasi automatiškai. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093