trinkt varteliai, kai jau buvau beatidaranti langa, kai pamaciau po
dideliais skeciais ieinancius du vyrus tvarkingai apsirengusius. iskart
supratau kas tokie - jehovos liudytojai. girdziu juos lipant laiptais pas
kaimynus, taigi patyliukais isjungiau bbc ir bitlus. sakykim, nieko nera
namie, pagulesiu ant sofos ir pasilsesiu kol isgirsiu juos iseinant. bet
kai paskambino prie duru, negalejau. atidariau ir gal visai ne veltui.
aukstesnysis, grazus vyras lenkas man papasakojo visokiu dalyku apie dieva
ir zmones. nesvarbu turinys, suzavejo jo uzsidegimas ir pamokslininko
talentas. taip gali kalbet zmogus, kuris tiki tuo, ka sako. siomis dienomis
tai ne taip daznai pasitaiko. jo porininkas mazutis japonas is pradziu
bande angliskai pasakot apie esme. apie tai, kad dievas nori paversti zeme
zydinciu rojumi (i ka pastebejau, kad kol kas jam nekaip sekasi). jei as
buciau mazutis japonas, sedeciau pasiureje savo japonijoje ir lipdyciau
puodus, kokius gali lipdyt tik gimes japonu. o ne trenkciausi i pasaulio
krasta tam, kad eiciau nuo duru prie duru ir pasakociau senas naujienas.
bet jiedu, o ypac japonas, taip graziai padekojo uz sugaista laika - tai
jiems besanti didziausia dovana - kad nebesigailejau atidariusi. dar gavau
pora numeriu sargybos boksto, zinokite.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093