" Aš tau vėl sakau: pirmiausia sąžiningai pripažink pagrindinę
krikščionybės mintį - žmogaus nuodėmę ir jo išganymą per Jėzaus
Kristaus mirtį, o jau po to kalbėk apie liturgines subtilybes. "

Iš tiesų, iš tiesų tau sakau - mūsų mintys nėra didelės ar mažos,
galingos ar silpnos. jos paprasčiausiai yra teisingos arba klaidingos.
Klaidingų minčių pasekmė ir yra taip vadinama tavo nuodėmė,
pasireiškianti veiksmu, žodžiu..?  Jokių neutralių minčių,
veikiančių tuščia eiga nėra. Todėl nuodėmė ir turi būti taisoma
ten, iš kur ji kyla, kur glūdi   jos priežastis. 

Taig,i išganymui pirmiausia reikia  pripažinti kad kiekviena mintis
neša arba taiką arba karą, meilę arba baimę. Kiekviena mintis
prisideda prie tiesos arba iliuzijos; išplečia tiesą arba daugina
iliuzijas.

Taigi, jei neturime neutralių minčių, tai negalime matyti neutralių
daiktų, neutralaus pasaulio. Įsimylėjimo būsenoj mes visą pasaulį
norim prglaust prie širdies. Bet vos tik koks debesėlis užstoja mūsų
meilės saulutę, aplink imam matyti vien grūmojančius nuodėmingus
žmones. Mąstymas ir rezultatas eina išvien. Mes ne tik kitaip imame
matyti, bet mūsų pasikeitęs matymas, pasikeitus mintims, veikia ir
aplinkinius žmones, nes protai yra ta mūsų vieta, kuri iš tiesų
jungiasi. Ne kūnai. Tai, kad nėra privačių minčių kelia mums didelę
atsakomybę. Štai šiame lygmeny ir turi vykti išgelbėjimas. ...
Šventoji Tiesos Dvasia yra pasiųsta išgelbėti žmoniją. Jėzus  - tai
Šventosios Dvasios manifestacija žemėje... tai mistikų požiūris, 
Noja, jokia nauja doktrina. Mistikai turi tokį vieną pratimą, kurį gali
pabandyti: užsidega žvakę ir pastato tokiame fone, kad gerai matytųsi
jos aura. Sukupia dėmesį į aurą ir myntyse kalba: žalia, žalia,
žalia... kol ima matyti žalią aurą. Tada medituoja ties kita spalva -
fioletine, raudona, mėlyna. Šis pratimas tokiam pamąstymui - ar mes
kitaip matom pasaulį, jei keičiam mintis, ar  mūsų mintys įtakoja
aplinkinį pasaulį. 


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093