Aš dabar galvoju, kokia prasmė žmogų laidoti iškilmingai, statyti ant
kapo kryžių, sodinti gėles ar kitaip rūpintis kapu, jei žmogus neturi
nieko dieviška, jeigu jis lygus su gyvūnais (tik atlieka kitokias
funkcijas)? Juk pakanka užkasti ar kitaip paslėpti kūną ir viskas?
Arba, vardan lygybės, derėtų ir gyvūnus, gyvulius bei žvėris laidoti
pagarbiai, statyti prie kapo kryžius (akmeninius ar kitokius), deginti
žvakes. Neseniai prie straipsnio apie žiaurų elgesį su gyvūnais
parašiau tokį komentarą: "Nedera sakyti, kad gyvūnas miršta, valgo, o
reikia sakyti dvesia ir ėda. Šiai mano pastabai pritarusiųjų buvo
dvigubai mažiai nei prieštaraujančių. Apskritai ne tik iš šio
pavyzdžio galima spręsti, kad nyksta riba tarp žmogiškumo suvokimo ir
gyvūniškumo (gyvuliškumas labiau atspindi moralinį turinį). Kas
nepripažįsta žmogaus dieviškos kilmės, tas naikina ir jo
žmogiškumą.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093