Iš moralinės pusės tai net nežinau kokia gali būti diskusija. :) Nuostoliai beje irgi ne vien pinigais matuojami. "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:jj0as6$8qc$1@trimpas.omnitel.net... > Tai kad čia viskas aišku. Mūsų diskusijos esmė buvo ne ar moralu ir > teisėta kopijuoti be autoriaus leidimo, o ar visada ir kiek nuostolių toks > kopijavimas padaro autoriui. > > > > > 2012.03.04 16:57, amenox rašė: >> Nesekiau ten tų didelių jūsų diskusijų su Laimiu, man įdomu tavo >> nuomonė. Kopijavimas kaip autorius neprieštarauja ir kopijavimas kai >> autorius draudžia. Tas pats ar ne? Mano nuomone pirmu atveju viskas >> legalu, antru ne (ok, pavadinkim tai vagyste). Logiška gi. >> >> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >> news:jiv3pa$bou$1@trimpas.omnitel.net... >>> Pagal Laimį identiškas viso turinio nukopijavimas yra ne kopijavimas o >>> vagystė. Tiesiog pasek diskusiją aukščiau. >>> >>> >>> >>> >>> >>> 2012.03.04 08:25, amenox rašė: >>>> Kopijavimas tai techninis veiksmas šiaip, taip pvz. knygas spaustuvėj >>>> spausdina, arba kokio failo kopiją vartotojas daro. Kas nors ne taip? >>>> Man pvz. įdomu kai kažkas draudžia daryti savo produkto kopiją, bet >>>> kopija visvien daroma, kaip tai pavadint? Nelegalus kopijavimas? >>>> Dalijinimasis? Reklama? Švietimas? Labdara? Tu pasakyk. >>>> >>>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >>>> news:jittnr$i2v$1@trimpas.omnitel.net... >>>>> Vėl gi ne apie tai, ir ne tuo kopijavimas skiriasi nuo vagystės. Abu >>>>> tavo aprašyti atvejai pagal gana logišką Laimio argumentaciją yra >>>>> vagystės. >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> 2012.03.03 19:29, amenox rašė: >>>>>> Aš sutinku jei parsiputi kopiją ir pasiguldai savo diske vien tik >>>>>> tam, >>>>>> kad pasiginčyt kaip čia iš teisinės pusės bus. Realiam gyvenime >>>>>> kopija >>>>>> pasinaudojama pagal paskirtį. >>>>>> >>>>>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >>>>>> news:jisgvv$h3h$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>>> Tai pasek aukščiau diskusija, nes dabar nebepagauni konteksto,kalba >>>>>>> ėjo būtent apie kopijavimą ir kuo kopijavimas skiriasi nuo vogimo. >>>>>>> Laimis paaiškino: >>>>>>> >>>>>>> "Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pacia apimtimi, kaip ir >>>>>>> materialiu prekiu atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo >>>>>>> darbu ir medziagomis, o ne skaitmenines kopijos priskyrimas sau >>>>>>> (savo >>>>>>> veiklos >>>>>>> rezultatui). ...." >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> 2012.03.03 08:52, amenox rašė: >>>>>>>> Dauguma atveju autorius/agmintojas/platintojas draudžia daryti >>>>>>>> kopijas. >>>>>>>> Kaip tada apibrėžt tokias kopijas? >>>>>>>> >>>>>>>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >>>>>>>> news:jiqkfn$8je$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>>>>> >>>>>>>>> Čia kalbėjo apie produktų kopijų laikymą, o ne apie draudžiamų >>>>>>>>> daiktų >>>>>>>>> laikymą. >>>>>>>>> >>>>>>>>> >>>>>>>>> >>>>>>>>> On 2012.03.02 15:34, Veikejas wrote: >>>>>>>>>> shiaip tai vien laikymas piratines produkcijos nusikaltimas, >>>>>>>>>> juk kai >>>>>>>>>> mentai >>>>>>>>>> supakuoja zmogeli su narkotikais ir ans pasako kad jie pas ji >>>>>>>>>> mashinoj tik >>>>>>>>>> shiaip guli jis ju nenaudoja - tai tikrai jo nepaleidzia . >>>>>>>>>> >>>>>>>>>> "Laimis"<wiela@centras.lt> wrote in message >>>>>>>>>> news:jiqbgs$srb$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>>>>>>> RaR rase: >>>>>>>>>>>> Tai va - skaitmenine produkcija ir yra viena is IN formu, net >>>>>>>>>>>> pats >>>>>>>>>>>> apie >>>>>>>>>>>> ja rasydamas visada naudojai "IN". Problema tame, kad autoriniu >>>>>>>>>>>> teisiu >>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>> Taip, bet kuo cia detas tavo pavyzdys su dzinsu kopijavimu? >>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>> gynejai vienas atvejais, kai jiems patogiau, savo IN prilygina >>>>>>>>>>>> materialiai produkcijai (kopijavimas = vagyste), o kitais >>>>>>>>>>>> atvejais ja >>>>>>>>>>>> isskiria (IN kopijuoti yra daug lengviau nei materialu daikta). >>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>> Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pacia apimtimi, kaip ir >>>>>>>>>>> materialiu >>>>>>>>>>> prekiu atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo darbu ir >>>>>>>>>>> medziagomis, o ne skaitmenines kopijos priskyrimas sau (savo >>>>>>>>>>> veiklos >>>>>>>>>>> rezultatui). Pasikartosiu: sudainuok, susuk filma, sukurk >>>>>>>>>>> programa >>>>>>>>>>> kopijuodamas ir nebusi tiesmukiskai apvagintas. Darbas ir >>>>>>>>>>> sanaudos, >>>>>>>>>>> nuosavybe bus tavo, net jei tu ja susikurei pasinaudodamas kitu >>>>>>>>>>> IN be >>>>>>>>>>> leidimo ir mokescio. Kol ji gules tavo darbinio stalo >>>>>>>>>>> stalciuje ir >>>>>>>>>>> jos >>>>>>>>>>> komerciskai nepardavinesi, nesulauksi jokiu ieskiniu. Net ir >>>>>>>>>>> pardavinedamas sulauksi ieskiniu, persekiojimo del pazeistu >>>>>>>>>>> konkreciu IN >>>>>>>>>>> aspektu vertes, o ne viso originalaus IN produkto vertes. >>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>> Nesutinku, argumentus jau pateikiau ne karta. >>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>> So am i. >>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>> O cia sou biznis! Ir softo verslo itaka tikrai didziule ir >>>>>>>>>>>> koncentruota >>>>>>>>>>>> - daugybe softo ir pramogu kompaniju ieina i didziausiu >>>>>>>>>>>> pasaulio >>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>> Taip, bet kuo cia soft'o lobizmas siejasi su tusciu laikmenu >>>>>>>>>>> mokesciu? >>>>>>>>>>> Pateikiau pavyzdi (skaicius), kad muzikines rinkos pasauline >>>>>>>>>>> retail'ine >>>>>>>>>>> verte tera iki 20 mlrd $. Na, bendrojis audiovizualine siektu >>>>>>>>>>> gal >>>>>>>>>>> 60-80 >>>>>>>>>>> mlrd. >>>>>>>>>>> Nemanau, kad tai pakankamai galinga industrija prasukti toki >>>>>>>>>>> visuotini, >>>>>>>>>>> lobizma, juoba, kad didesnioji jos dalis sutelkta keliose >>>>>>>>>>> valstybese >>>>>>>>>>> (ne >>>>>>>>>>> Europoje). >>>>>>>>>>> Ir tuo labiau, kad tas kompensavimo mechanizmas gerneruoja mazai >>>>>>>>>>> pajamu >>>>>>>>>>> palyginus su sios industrijos pardavimas, dar tuo labiau, kad >>>>>>>>>>> nemenka siu >>>>>>>>>>> kompensaciju dali tenka ismoketi autoriams (t.y. toli grazu ne >>>>>>>>>>> visas >>>>>>>>>>> "uzdarbis" atitenka taukuotoms industrijos siskoms). Bet tai jau >>>>>>>>>>> offtopic'as. >>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>> Velgi, kodel nuostolius del vagysciu turi kompensuoti kazkas >>>>>>>>>>>> kitas? >>>>>>>>>>>> Paprastai tas, kas patiria nuostolius, juos stengiasi atsiimti >>>>>>>>>>>> keldamas >>>>>>>>>>>> produkcijos kaina, jei nesugeba pagauti ir isieskoti is vagiu. >>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>> Kodel kazkas kitas? Jei pats vis kaip uzstrigusi plokstele apie >>>>>>>>>>> kompensavima (laikmenu mokesti), tai, jau nebematau prasmes >>>>>>>>>>> kartotis, kaip >>>>>>>>>>> uzstrigusiai plokstelei, kad tai visiskai nesusije su vagystemis >>>>>>>>>>> ir tuo >>>>>>>>>>> labiau soft'o. Liksime prie savo nuomoniu. >>>>>>>>>>> O del vagysciu ir piratavimo, soft'o (ir kitos IN) kaina >>>>>>>>>>> neabejotinai yra >>>>>>>>>>> aukstesne, nei galetu buti. >>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>> Na, kitos sritys gyvena su patentais. Galima sugrieztinti >>>>>>>>>>>> kriterijus ka >>>>>>>>>>>> galima patentuoti. Be to visu nereikia apeiti - sumoki >>>>>>>>>>>> licenzini >>>>>>>>>>>> mokesti >>>>>>>>>>>> ir naudojiesi, kaip ir gamyboje visu detaliu pats negamini - >>>>>>>>>>>> nusiperki >>>>>>>>>>>> ir naudoji. Galima butu tiesiog datavus interfeisu ar algoritmu >>>>>>>>>>>> kodu >>>>>>>>>>>> blokus isigyti, nereiketu visko is naujo kurti. >>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>> Patentai nesaugo kodo. Ir tuo labiau, to kodo tiesiog fiziskai >>>>>>>>>>> nera ir >>>>>>>>>>> negaletu buti tiek ir tokio, tokiose formose, pas keleta >>>>>>>>>>> tiekeju, >>>>>>>>>>> kad ji >>>>>>>>>>> butu imanom savaime panaudoti. O kurdamas primityvu GUI, >>>>>>>>>>> panaudojant >>>>>>>>>>> tokius visuotinai suprantamus principus, kaip meniu, jo >>>>>>>>>>> isdestymas, >>>>>>>>>>> pele >>>>>>>>>>> ir kt., beveik neabejotinai uzsirausi ant aibes patentu. Dar >>>>>>>>>>> bjauriau, kad >>>>>>>>>>> jie lyg ir egzistuoja, taciau jais dauguma smulkiuju ir kt. is >>>>>>>>>>> esmes >>>>>>>>>>> nesiremia, nesinaudoja (t.y. jie praktiskai neveikia, bet lyg ir >>>>>>>>>>> guli, >>>>>>>>>>> potencialiai grasina, stabdo progresa) >>>>>>>>>>> http://en.wikipedia.org/wiki/Software_patent >>>>>>>>>> >>>>>>>>>>