Tai pasek aukščiau diskusija, nes dabar nebepagauni konteksto,kalba ėjo būtent apie kopijavimą ir kuo kopijavimas skiriasi nuo vogimo. Laimis paaiškino: "Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pacia apimtimi, kaip ir materialiu prekiu atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo darbu ir medziagomis, o ne skaitmenines kopijos priskyrimas sau (savo veiklos rezultatui). ...." 2012.03.03 08:52, amenox rašė: > Dauguma atveju autorius/agmintojas/platintojas draudžia daryti kopijas. > Kaip tada apibrėžt tokias kopijas? > > "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:jiqkfn$8je$1@trimpas.omnitel.net... >> >> Čia kalbėjo apie produktų kopijų laikymą, o ne apie draudžiamų daiktų >> laikymą. >> >> >> >> On 2012.03.02 15:34, Veikejas wrote: >>> shiaip tai vien laikymas piratines produkcijos nusikaltimas, juk kai >>> mentai >>> supakuoja zmogeli su narkotikais ir ans pasako kad jie pas ji >>> mashinoj tik >>> shiaip guli jis ju nenaudoja - tai tikrai jo nepaleidzia . >>> >>> "Laimis"<wiela@centras.lt> wrote in message >>> news:jiqbgs$srb$1@trimpas.omnitel.net... >>>> RaR rase: >>>>> Tai va - skaitmenine produkcija ir yra viena is IN formu, net pats >>>>> apie >>>>> ja rasydamas visada naudojai "IN". Problema tame, kad autoriniu teisiu >>>> >>>> Taip, bet kuo cia detas tavo pavyzdys su dzinsu kopijavimu? >>>> >>>>> gynejai vienas atvejais, kai jiems patogiau, savo IN prilygina >>>>> materialiai produkcijai (kopijavimas = vagyste), o kitais atvejais ja >>>>> isskiria (IN kopijuoti yra daug lengviau nei materialu daikta). >>>> >>>> Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pacia apimtimi, kaip ir >>>> materialiu >>>> prekiu atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo darbu ir >>>> medziagomis, o ne skaitmenines kopijos priskyrimas sau (savo veiklos >>>> rezultatui). Pasikartosiu: sudainuok, susuk filma, sukurk programa >>>> kopijuodamas ir nebusi tiesmukiskai apvagintas. Darbas ir sanaudos, >>>> nuosavybe bus tavo, net jei tu ja susikurei pasinaudodamas kitu IN be >>>> leidimo ir mokescio. Kol ji gules tavo darbinio stalo stalciuje ir jos >>>> komerciskai nepardavinesi, nesulauksi jokiu ieskiniu. Net ir >>>> pardavinedamas sulauksi ieskiniu, persekiojimo del pazeistu >>>> konkreciu IN >>>> aspektu vertes, o ne viso originalaus IN produkto vertes. >>>> >>>>> Nesutinku, argumentus jau pateikiau ne karta. >>>> >>>> So am i. >>>> >>>> >>>>> O cia sou biznis! Ir softo verslo itaka tikrai didziule ir >>>>> koncentruota >>>>> - daugybe softo ir pramogu kompaniju ieina i didziausiu pasaulio >>>> >>>> Taip, bet kuo cia soft'o lobizmas siejasi su tusciu laikmenu mokesciu? >>>> Pateikiau pavyzdi (skaicius), kad muzikines rinkos pasauline retail'ine >>>> verte tera iki 20 mlrd $. Na, bendrojis audiovizualine siektu gal 60-80 >>>> mlrd. >>>> Nemanau, kad tai pakankamai galinga industrija prasukti toki visuotini, >>>> lobizma, juoba, kad didesnioji jos dalis sutelkta keliose valstybese >>>> (ne >>>> Europoje). >>>> Ir tuo labiau, kad tas kompensavimo mechanizmas gerneruoja mazai pajamu >>>> palyginus su sios industrijos pardavimas, dar tuo labiau, kad >>>> nemenka siu >>>> kompensaciju dali tenka ismoketi autoriams (t.y. toli grazu ne visas >>>> "uzdarbis" atitenka taukuotoms industrijos siskoms). Bet tai jau >>>> offtopic'as. >>>> >>>> >>>>> Velgi, kodel nuostolius del vagysciu turi kompensuoti kazkas kitas? >>>>> Paprastai tas, kas patiria nuostolius, juos stengiasi atsiimti >>>>> keldamas >>>>> produkcijos kaina, jei nesugeba pagauti ir isieskoti is vagiu. >>>> >>>> Kodel kazkas kitas? Jei pats vis kaip uzstrigusi plokstele apie >>>> kompensavima (laikmenu mokesti), tai, jau nebematau prasmes >>>> kartotis, kaip >>>> uzstrigusiai plokstelei, kad tai visiskai nesusije su vagystemis ir tuo >>>> labiau soft'o. Liksime prie savo nuomoniu. >>>> O del vagysciu ir piratavimo, soft'o (ir kitos IN) kaina >>>> neabejotinai yra >>>> aukstesne, nei galetu buti. >>>> >>>> >>>>> Na, kitos sritys gyvena su patentais. Galima sugrieztinti >>>>> kriterijus ka >>>>> galima patentuoti. Be to visu nereikia apeiti - sumoki licenzini >>>>> mokesti >>>>> ir naudojiesi, kaip ir gamyboje visu detaliu pats negamini - nusiperki >>>>> ir naudoji. Galima butu tiesiog datavus interfeisu ar algoritmu kodu >>>>> blokus isigyti, nereiketu visko is naujo kurti. >>>> >>>> Patentai nesaugo kodo. Ir tuo labiau, to kodo tiesiog fiziskai nera ir >>>> negaletu buti tiek ir tokio, tokiose formose, pas keleta tiekeju, >>>> kad ji >>>> butu imanom savaime panaudoti. O kurdamas primityvu GUI, panaudojant >>>> tokius visuotinai suprantamus principus, kaip meniu, jo isdestymas, >>>> pele >>>> ir kt., beveik neabejotinai uzsirausi ant aibes patentu. Dar >>>> bjauriau, kad >>>> jie lyg ir egzistuoja, taciau jais dauguma smulkiuju ir kt. is esmes >>>> nesiremia, nesinaudoja (t.y. jie praktiskai neveikia, bet lyg ir guli, >>>> potencialiai grasina, stabdo progresa) >>>> http://en.wikipedia.org/wiki/Software_patent >>> >>>