> Aš ne teisininkas, tačiau kiek žinau ir suprantu, tai išplaukia iš > pačios praktikos, kaip nustatinėjama/įvertinama turto vertė ir turtinė > žala (pagrindas civiliniam ieškiniui) BK atveju. Ji yra ne kažkokia > savikaina (nors atskirais atvejais galima pagrįsti bent jau ja, jei > niekaip kitaip negalima nustatyti to turto vertės), o rinkos vertė. > Paprastai tariant, jei pavagiama bandelė, tai — jos pardavimo kaina. > Analogiškai, IN atveju, tai būtų jos rinkos vertė, t.y. kopijos > pardavimo kaina, nepriklausomai nuo to, kaip apskaičiuojama ir kokia > niekinė, virtuali, menama ta savikaina bebūtų. Ir tai yra nuostolis, > kuris kompensuojamas. Tai aš ir nerašiau apie kažkokią savikainą. Man kilo klausimų dėl rinkos vertės nustatymo, kai analogai gali kainuoti labai įvairiai, arba jų iš viso nebūti. Bet kuriuo atveju vis tiek reikia remtis kaina, kurios už savo produktą nori autorius. Tik jeigu jis neįrodo, kad už savo prašomą kainą pardavė bent kiek reikšmingesnį produkto kiekį, tą kainą galima laikyti nuline. >> Dėl bandelės - tai kas čia neaišku, žinoma kad mažmeninę kainą, tas pat >> įstatymiškai, tikriausiai, ir su programinės įrangos kopija. Samprotavau >> tik apie tai, kad programinės įrangos kopijavimo atveju labai dažnai >> savininkas jokio nuostolio nepatiria. Ir ne tik todėl, kad pirato >> pasigaminta kopija nieko nekainuoja autoriui, bet ir dėl to, kad didelė >> dalis tų kopijuotųjų programų net nenaudoja, nemoka ir niekuomet >> neišmoks su jomis dirbti. Maždaug "brangi", gaunu už dyką, tai > > Taigi, ir bandelės atveju, kompensuojant mažmeninę kainą, yra > kompensuojami ne buhalteriniai nuostoliai/savikaina (kurie yra gerokai > mažesni), bet iš esmės vagis priverčiamas „nusipirkti“ tą bandelę. > Taigi, lyg ir turėtum pripažinti, kad patiriamas ir kompensuojamas > nuostolis/žala yra prekės kainos, o ne buhalterinės savikainos. Toliau, > linkstant prie IN, laukiu esminių argumentų, kodėl IN atveju, tai nėra > visiškai toks pats nuostolio kompensavimas. > Manau, kad turėjau aiškiai (į|pa)rodyti, kad IN vagystės (neteisėto > panaudojimo) atveju patiriamas toks pats nuostolis ir jis jokiu būdu > nėra nulinis, niekinis. Tai nubraukia aibę tavųjų argumentų, kurių visų > svarbiausias, kad IN neteisėtas panaudojimas nėra vagystė, nes > nepatiriamas nuostolis. > Tikėčiausi naujų argumentų, kad galėčiau sustiprinti savuosius ir > pagrįsti/įrodyti, jog nelegali IN kopija tapati daikto vagystei. Aš šiuo atveju lieku prie savosios nuomonės, argumentų nėra prasmės kartoti. Ir apie tai samprotavau, ne tam, kad svarstyčiau reikia priversti sumokėti už pavogtą/nukopijuotą produktą ar ne, ar abejočiau dėl sumos, kurią reikėtų mokėti kai vagis/kopijuotojas pagautas. Apie tai samprotavau tik bendros patiriamos žalos dėl piratavimo aspektu - visiškai išnaikinus piratavimą tik dalis nelegalių kopijų pavirstų autorių pajamomis. Bulkučių niekas nevagia vien tam, kad jas kauptų stalčiuje - "gal prisireiks", o negalėdamas jų pasivogti vargu ar galėtų gauti kitų, gal ne tokių skanių, bet nemokamų bandelių.