- netiesa, windowsai labiausiai pirataujamas produktas, ms netgi ismoko piratus nemokamai isnaudoti savo produkto efektyviai reklamai!!!

p.s.
o perkamumas visada proporcingas pragyvenimo lygiui padaugintam is gyventoju skaiciaus...

"Veikejas" <bishopaz@centras.lt> wrote in message news:jin8l8$s4r$1@trimpas.omnitel.net...
> geras "verslas" na paprastai verslas i tokia rinka kur didelis piratavimas 
> nekisha kojos, kaip manai kodel mazai programu yra sulietuvintos ir t.t. 
> paprasciausiai neapsimoka visi dirba tiems kurie perka, o perka dazniausiai 
> ten kur mazas piratavimo lygis.
> 
> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:jilru8$r6l$1@trimpas.omnitel.net...
>>
>>> Apie toki mokesti (kompensavima) ir butu reali kalba, jei valstybe
>>> teisiskai leistu siek tiek "pasivogti". Na, mazdaug - perki viena
>>> bandele, o dar viena gali nemokamai pasiimti (prekybos centras privalo
>>> nepriestarauti) savo asmeniniam suvalgymui. Ir kartu Konstitucijoje ir
>>> kt. teises aktuose mirga marga "nuosavybe nelieciama"...
>>
>> Nuo lozungo "nuosavybe nelieciama" iki jo igyvendinimo yra ilgas kelias. 
>> Ir to lozungo igyvendinimo niekas ant lekstutes nepaduoda, paprastai 
>> nuosavybes savininkas prisiima pagrindine savo turto apsaugos nasta, 
>> valstybe tik suteikia teisine baze ir padeda ja ginti. Jeigu Maxima 
>> esamoje istatymineje bazeje nesugeba tinkamai apsaugoti savo turto, tai 
>> dar nereiskia kad ji turi teise pasiimti kompensacija is visai joje 
>> nesilankanciu zmoniu, kad turi teise zeminti mano oruma liepdama 
>> apsipirkineti nuogam ar kenkti mano sveikatai prie kasos persviesdama mane 
>> rentgeno aparatu.
>>
>> Geras verslas visada sugeba prisitaikyti prie esamu salygu ir buti 
>> pelningas. Valdzios pagalbos prasosi tie, kurie nesugeba dirbti pelningai 
>> esamomis salygomis, arba tie, kurie del godumo nori atsiriekti ir ta 
>> rinkos dali, is kurios nesugeba patys uzdirbti.
>>
>>
>>
>>>> Gi siuo metu parduotuviu savininkai lesas, skirtas apsaugai nuo vagysciu
>>>> ir nuostolius del ju kompensuoja brangindami parduodama produkcija. Is
>>>> valstybes nereikalauja nei pilnos apsaugos nuo vagysciu, nei
>>>> kompensaciju del ju. Kodel negaletu analogiskai rinkos salygomis veikti
>>>> ir visa ta autorine pramone?
>>>
>>> Analogiskai vyksta ir IN atveju (investuojama ir i apsaugas, platinimo
>>> strategijas saugantis kopijavimo), o nuostoliai/kastai kompensuojami
>>> atitinkamai branginant produkcija. Bet tai galioja tik nuostoliams del
>>> vagysciu, o ne nuosavybes teisiu apribojimams, kuriuos iveda pacios
>>> valstybes, kartu pripazindamos ir gindamos tas nuosavybes teises.
>>
>>
>> Na tai gerai - tegu suka smegenis kaip buti pelningiems. Sugebantys 
>> pastebeti naujas galimybes ir prisitaikantys prie naujoviu is interneto 
>> pletros laimi, nesugebantys - praso vyriausybiu paramos.
>>
>> O del asmeninio kopijavimo teisiu - tai nei as, nei kuris nors pazistamas 
>> ju neprase, jokios naudos is to mes neturime, todel pinigu srautas juda 
>> tik viena kryptimi - is mano kisenes i lietuvisku dainoreliu ir ju teisiu 
>> gyneju kisenes, kuriu muzikos mes nesiklausome, apie daugeli is ju nesame 
>> girdeje ir tos ju kurybos nelaikome kazkokiu neabejotinu geriu visuomenei. 
>> Jeigu nori daugiau uzdirbti - tegul suka galvas kaip pasiimti pinigus is 
>> tu, kuriems tos ju produkcijos reikia. Kaip ir kiekvienas gamintojas, 
>> paslaugu tiekejas ar verslininkas.
>>
>>
>>
>>>> Na, cia as nesutinku, argumentus jau pateikiau. Ginklu negalima lyginti
>>>> su kopijavimo priemonemis. Juk tavo paminetos beisbolo lazdos, kaip ir
>>>> virtuviniai peiliai, buitiniai kirviai ir pan. neapmokestinami kazkokiu
>>>> smurto mokesciu.
>>>
>>> Tai buvo gal ir ne visai vykes pavyzdys, tolima analogija, kad istatymas
>>> taikomas, kai/kur kyla problema. Ivairus apribojimai taikomi/galioja net
>>> jei pazeidimas nera daromas, o tik gali buti daromas.
>>
>>
>> Kad problemos kaipo tokios ir nera. Viso labo kazkuriai verslo sakai 
>> gresia pavojus uzdirbti maziau pinigu. Bet pasaulis ir technologijos 
>> pastoviai keiciasi, vienos pelningos veiklos nunyksta, iskyla kitos. Dar 
>> ne taip seniai tu vaizdo ir garso irasymo technologiju is viso nebuvo, 
>> visi tie dainoreliai ir artistai su rezisieriais vazinedavo po miestus ir 
>> kaimus ir rinkdavosi pinigus is betarpisku ziurovu. Atsirado vaizdo 
>> irasymo ir atgaminimo technologijos ir prasidejo visu tu autoriu aukso 
>> amzius - irasai karta kurini ir imi is visu mokesti nieko neveikdamas, 
>> susirenki milijonus ir net milijardus.
>>
>> Bet tu paciu technologiju tolesne pletra, kurios sukrove autoriams turtus 
>> ir atnese slove, pradejo ir kelti pavoju. Is pradziu atsirado magnetofonai 
>> ir kasetes. Ploksteliu gamintojai ir autoriai is karto pradejo kovoti 
>> pries sia technologiju pazanga, ir, aisku, nepavykus sustabdyti 
>> technologiju pazangos, bet jau Vokietijoje nauju technologiju gamintojus 
>> valdzia uzdejo reketo mokesciais. Dabar pavoju kelia kompiuterines 
>> laikmenos ir interneto skvarba - visa tai irgi pradedama uzdeti reketo 
>> mokesciais.
>>
>> Bet juk pasaulio keitimosi ir technologiju pletros nesustabdysi - kam 
>> lemta nunykti tas nunyks, kam iskilti - iskils. Bet kuriuo atveju visokie 
>> dainoreliai ir aktoriai turi galimybe uzsidirbti tradiciniu budu - 
>> koncertuodami. O savo irasus jie platina tik vienu tikslu - nori uzdirbti, 
>> ir labai nemazus pinigus, neideje tam papildomo darbo, neatlikdami kas 
>> karta savo kurinio. Ir niekas jiems to nedraudzia, jei sugeba - prasom. 
>> Bet jei nesugeba, nera ko prasyti valdzios prievarta is zmoniu ismusineti 
>> pinigus, o ypac is treciuju asmenu.
>>
>>
>>
>>>> Tai kam tas kompensavimas jei nera nuostoliu? Jeigu zala ne materialine,
>>>> tai ir kompensacija turetu buti ne materialine.
>>>
>>> Zala autoriu teisems daro valstybes isimtis (teiseta) leisti asmenini
>>> atgaminima.
>>> Ir uz tai, pagal jau mineta direktyva, turi buti kompensuojama.
>>> Kompensavimas, savo ruoztu, susijes su tu kuriniu panaudojimu (asmeniniu
>>> atgaminimu be autoriaus zinios ir sutikimo, jam uz tai nesumokant) ir
>>> visiskai logiskai yra materialus ir turi buti susietas su to atgaminimo
>>> mastais.
>>> Nuostoliai yra kitas dalykas, nes jie susidaro del _neteiseto_ kuriniu
>>> isigijimo, panaudojimo.
>>
>>
>> Na tai jau rasiau - man ta paslauga nereikalinga, as ja nesinaudoju, tad 
>> ir moketi neturiu uz ka. Be to, kaip jau rasiau, visiskai neitiketina, kad 
>> autoriai del asmeninio atgaminimo netenka nors kiek zymesnes pajamu dalies 
>> (apie kazkokius jiems sukeliamus nuostolius man kalbeti net liezuvis 
>> neapsivercia).
>>
>>
>>
>>>> As ne apie tai, ar vagis istatyma pazeide ar ne, ir kokia suma galima
>>>> issireikalauti is vagies. As apie tai, kad autoriniu teisu savininkai
>>>> supras, o galbut ir supranta, kad del nekomercinio savo produktu
>>>> platinimo realiai jie zymiu nuostoliu nepatiria. Bet jei galima gauti
>>>
>>> Kas nekomerciskai platina ir ar tai yra teiseta?
>>
>>
>> Tai yra neteiseta pagal dabartinius istatymus. Bet kiek realaus nuostolio 
>> del to patiria autoriai yra labai sunku ivertinti, nes visiskai neaisku 
>> kaip nemokamo daikto paklausa koreliuoja su to paties mokamo daikto 
>> paklausa. Reikia labai gerai ivertinti ar valstybes deka autoriams 
>> papildomai surinktos lesos yra didesnis geris visuomenei uz toms lesoms 
>> surinkti skirtus administracinius kastus, ivairius zmogaus laisviu ir 
>> technologiju pletros ribojimus ir pan.
>>
>>
>>
>>>> istatymu, trimituojant apie tariamus didziulius nuostolius?
>>>
>>> Apie tikruosius ir didziulius piratavimo nuostolius autoriai trimituoja
>>> tikrai ne veltui. Tik tai nesusije su siuo tusciuju laikmenu mokesciu.
>>
>>
>> Jau samprotavau apie tai. Susirinkti is klientu pinigus yra visu pirma 
>> pardavejo rupestis. Jeigu to nesiseka daryti - yra galimybe susitaikyti su 
>> mazesnemis pajamomis arba visai pasitraukti is rinkos. Pasaulis del to 
>> nesugrius. Aisku, daug lengviau tuos papildomus pinigus pasiimti valstybes 
>> prievartos masinos pagalba. Bet jei valstybe prades mokesciais surinktus 
>> pinigus dalinti visoms verslo sritims, taip nueisime iki 
>> komandines-planines ekonomikos, o verslininko, gamintojo ar paslaugu 
>> teikejo uzdarbi lems ne jo sugebejimas pinigus pasiimti is pirkejo jam 
>> kazka pasiulius mainas, o sugebejimas palenkti i savo puse valdzios 
>> atstova.
>>
>>
>> 
> 
>