RaR rašė:


> Visai logiškai Australijoje toks mokestis po jo priėmimo pripažintas
> antikonstituciniu, nes negali nustatyti kas kopijuoja ir kas ne.

Visiškai logiškai (ar jau reikėtų sakyti — paradoksaliai?), toks 
mokestis (nors ETT Padawan byloja paaiškina, kad tai neturėtų būti 
traktuojamas, kaip mokestis, o kaip kompensacija („fair compensation“): 
„the concept of ‘fair compensation’, within the meaning of Article 
5(2)(b) of Directive 2001/29, is an autonomous concept of European Union 
law which must be interpreted uniformly in all the Member States that 
have introduced a private copying exception“) neužkliuvo daugumos 
valstybių konstitucingumui...


> Kita vertus jau pats kompensavimo dėl kopijavimo asmeniniais tikslais
> mokestis nelabai pagrįstas - vargu ar tas kopijuojantis asmeninias
> tikslais įsigytų dar vieną kūrinio kopiją neleidžiant to daryti. O

Čia dar vienas paradoksas, kodėl tas asmeninis atgaminimas buvo leistas, 
taip apribojant autorių teises. Informacijos sklaida ir t.t.
Tačiau galima atsakyti gana paprastai: asmeninio atgaminimo mastas 
leidžia daryti pakankamai pagrįstas išvadas apie tai, kad toks asmeninis 
atgaminimas yra reikalingas, paklausus, naudingas irrr... tiesiog 
neišvengiamas. Ir jei jau jis suteikiamas (iš tikrųjų, be to, kad jis 
leidžiamas, tai jis vargiai techniškai apribojamas, kontroliuojamas) 
vartotojams, tai galima būtų logiškai pasvarstyti ar jo neleidus, jo 
mastai kaip nors esmingai pasikeistų, bet to, kad tai (teisinis 
persekiojimas) jau būtų nenaudinga patiems vartotojams ir informacinei 
visuomenei. Sekant toliau, galima prieiti prie tokios teoriškai ribinės 
situacijos, kuomet (nerealiai) persekiojant kiekvieną asmeniškai, dėl 
neleidžiamo kopijavimo tas persekiojimas nebetektų prasmės, nes niekas 
tų kopijų ir nebedarytų. Taigi, _tik_ tokiu ribiniu ir teoriniu atveju, 
autoriai nebepatirtų žalos. O visais kitais tarpiniais atvejais tai yra 
balanso (tad ir sąžiningos kompensacijos) klausimas, apie ką beje, taip 
pat pasisakė ETT Padawan byloje.
„copying by natural persons acting in a private capacity must be 
regarded as an act likely to cause harm to the author of the work 
concerned. It follows that the person who has caused harm to the holder 
of the exclusive reproduction right is the person who, for his own 
private use, reproduces a protected work without seeking prior 
authorisation from the rightholder. Therefore, in principle, it is for 
that person to make good the harm related to that copying by financing 
the compensation which will be paid to the rightholder“


> Arba netgi, kas artimiau esančiam mokesčiui - apmokestinti drobes ir
> dažus, nes jais galima kopijuoti paveikslus, apmokestinti medžiagas ir
> siuvimo mašinas, nes jų pagalba galima kopijuoti "levy's" džinsus ir

Skaitmeninis kopijavimas yra išskirtinis tuo, kad daro kopijavimą 
visiškai paprastu/pigiu, itin paplitusiu, vargiai kontroliuojamu 
reiškiniu (ir aiškiomis tendencijomis), dėl to toks kopijavimas iš esmės 
nepalyginamas su minėtais būdais.