> RaR rašė: >> Tai va - skaitmeninė produkcija ir yra viena iš IN formų, net pats apie >> ją rašydamas visada naudojai "IN". Problema tame, kad autorinių teisių > > Taip, bet kuo čia dėtas tavo pavyzdys su džinsų kopijavimu? Džinsų gamintojas gali būti užregistravęs išskirtines teises į jo dizainą. Jei dizainas nukopijuotas - pavogta IN. >> gynėjai vienas atvejais, kai jiems patogiau, savo IN prilygina >> materialiai produkcijai (kopijavimas = vagystė), o kitais atvejais ją >> išskiria (IN kopijuoti yra daug lengviau nei materialų daiktą). > > Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pačia apimtimi, kaip ir > materialių prekių atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo darbu > ir medžiagomis, o ne skaitmeninės kopijos priskyrimas sau (savo veiklos > rezultatui). Pasikartosiu: sudainuok, susuk filmą, sukurk programą > kopijuodamas ir nebūsi tiesmukiškai apvagintas. Darbas ir sąnaudos, > nuosavybė bus tavo, net jei tu ją susikūrei pasinaudodamas kitų IN be > leidimo ir mokesčio. Kol ji gulės tavo darbinio stalo stalčiuje ir jos > komerciškai nepardavinėsi, nesulauksi jokių ieškinių. Net ir > pardavinėdamas sulauksi ieškinių, persekiojimo dėl pažeistų konkrečių IN > aspektų vertės, o ne viso originalaus IN produkto vertės. Na, ir kaip kas nors nustatys kaip tą skaitmeninę kopiją aš padariau? Ar suvedžiau kodą iš naujo, ir sukompiliavau, ar gabalais copy/peistinau su redaktoriumi, ar tiesiog visą perkopijavau į skaitmeninę laikmeną? Ar užtenka tik to, kad ji nebūtų visiškai identiška originalui? Tada kaip su nulaužtu softu, kuriame įdėta nemažai mano ar kažkieno kito darbo surandant ir pakeičiant jos kodo vietas, kad ji būtų pilnai veikianti be jokios licencijos? Kiek procentų kodas turi skirtis? Kaip tada su filmu, kurį iš BD perkodavau į x264, apkarpiau kraštus, pašviesinau, pridėjau kitą garso takelį ir išmečiau originalų? Tai darydamas įdėjau nemažai darbo, kompas visą dieną perkodavo, palyginus kodą su originalu jis visiškai skiriasi tiek dydžiu, tiek baitų seka? > Taip, bet kuo čia soft'o lobizmas siejasi su tuščių laikmenų mokesčiu? > Pateikiau pavyzdį (skaičius), kad muzikinės rinkos pasaulinė retail'inė > vertė tėra iki 20 mlrd $. Na, bendrojis audiovizualinė siektų gal 60-80 > mlrd. > Nemanau, kad tai pakankamai galinga industrija prasukti tokį visuotinį, > lobizmą, juoba, kad didesnioji jos dalis sutelkta keliose valstybėse (ne > Europoje). > Ir tuo labiau, kad tas kompensavimo mechanizmas gerneruoja mažai pajamų > palyginus su šios industrijos pardavimas, dar tuo labiau, kad nemenką > šių kompensacijų dalį tenka išmokėti autoriams (t.y. toli gražu ne visas > „uždarbis“ atitenka taukuotoms industrijos šiškoms). Bet tai jau > offtopic'as. Na bet mokestis vis tik yra, ir jį vienai verslo šakai priverstinai moka kitos verslo šakos. >> Vėlgi, kodėl nuostolius dėl vagysčių turi kompensuoti kažkas kitas? >> Paprastai tas, kas patiria nuostolius, juos stengiasi atsiimti keldamas >> produkcijos kainą, jei nesugeba pagauti ir išieškoti iš vagių. > > Kodėl kažkas kitas? Jei pats vis kaip užstrigusi plokštelė apie > kompensavimą (laikmenų mokestį), tai, jau nebematau prasmės kartotis, > kaip užstrigusiai plokštelei, kad tai visiškai nesusiję su vagystėmis ir > tuo labiau soft'o. Liksime prie savo nuomonių. > O dėl vagysčių ir piratavimo, soft'o (ir kitos IN) kaina neabejotinai > yra aukštesnė, nei galėtų būti. Taip, pagrindinis mano pasipiktinimas dėl šio konkretaus laikmenų mokesčio. O šiaip aš iš esmės prieš piratavimą, galiu ginčyti tik konkrečias prieš jį nukreiptas priemones. >> Na, kitos sritys gyvena su patentais. Galima sugriežtinti kriterijus ką >> galima patentuoti. Be to visų nereikia apeiti - sumoki licenzinį mokestį >> ir naudojiesi, kaip ir gamyboje visų detalių pats negamini - nusiperki >> ir naudoji. Galima būtų tiesiog datavus interfeisų ar algoritmų kodų >> blokus įsigyti, nereikėtų visko iš naujo kurti. > > Patentai nesaugo kodo. Ir tuo labiau, to kodo tiesiog fiziškai nėra ir > negalėtų būti tiek ir tokio, tokiose formose, pas keletą tiekėjų, kad jį > būtų įmanom savaime panaudoti. O kurdamas primityvų GUI, panaudojant > tokius visuotinai suprantamus principus, kaip meniu, jo išdėstymas, pelė > ir kt., beveik neabejotinai užsirausi ant aibės patentų. Dar bjauriau, > kad jie lyg ir egzistuoja, tačiau jais dauguma smulkiųjų ir kt. iš esmės > nesiremia, nesinaudoja (t.y. jie praktiškai neveikia, bet lyg ir guli, > potencialiai grasina, stabdo progresą) > http://en.wikipedia.org/wiki/Software_patent Iš esmės patentai sukurti skatinti technologijų pažangą ir ekonomikos, kuriose patentų sistema veikia, kuria pažangiausias technologijas. Patentuodamas technologijas tu iš karto jas atskleidi visiems, ir kitiems nebereikia išradinėti dviračio. O jei nori naudodamas svetimus išradimus užsidirbti, sumoki išradėjui sutartą licencinį mokestį.