Matai, įdomius niuansas - niekas iš garsiai šaukiančių tos ACTA nestudijavo... :) ... bet visi viska jau žino, kaip bus. ;) "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:jinemu$492$1@trimpas.omnitel.net... > Tiesą sakant ACTA nesu detaliai išstudijavęs, apie ją čia daug ir > nesamprotavau. Bet jeigu kuriami įstatymai apribos kažkurias žmogaus > laisves ar padidins biurokratiją, verta rimtai pagalvoti ar verta tokia > auka visuomenei, kad kažkuri verslo sritis turėtų didesnį pelną ar > lengviau jį gautų. > > > > > > On 2012.03.01 10:08, amenox wrote: >>> valstybė tik suteikia teisinę bazė ir padeda ją ginti. >> >> O kas tada ACTA pagal tave? >> >> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message >> news:jilru8$r6l$1@trimpas.omnitel.net... >>> >>>> Apie tokį mokestį (kompensavimą) ir būtų reali kalba, jei valstybė >>>> teisiškai leistų šiek tiek „pasivogti“. Na, maždaug — perki vieną >>>> bandelę, o dar vieną gali nemokamai pasiimti (prekybos centras privalo >>>> neprieštarauti) savo asmeniniam suvalgymui. Ir kartu Konstitucijoje ir >>>> kt. teisės aktuose mirga marga „nuosavybė neliečiama“... >>> >>> Nuo lozungo "nuosavybė neliečiama" iki jo įgyvendinimo yra ilgas >>> kelias. Ir to lozungo įgyvendinimo niekas ant lėkštutės nepaduoda, >>> paprastai nuosavybės savininkas prisiima pagrindinę savo turto >>> apsaugos naštą, valstybė tik suteikia teisinę bazė ir padeda ją ginti. >>> Jeigu Maxima esamoje įstatyminėje bazėje nesugeba tinkamai apsaugoti >>> savo turto, tai dar nereiškia kad ji turi teisę pasiimti kompensaciją >>> iš visai joje nesilankančių žmonių, kad turi teisę žeminti mano orumą >>> liepdama apsipirkinėti nuogam ar kenkti mano sveikatai prie kasos >>> peršviesdama mane rentgeno aparatu. >>> >>> Geras verslas visada sugeba prisitaikyti prie esamų sąlygų ir būti >>> pelningas. Valdžios pagalbos prašosi tie, kurie nesugeba dirbti >>> pelningai esamomis sąlygomis, arba tie, kurie dėl godumo nori >>> atsiriekti ir tą rinkos dalį, iš kurios nesugeba patys uždirbti. >>> >>> >>> >>>>> Gi šiuo metu parduotuvių savininkai lėšas, skirtas apsaugai nuo >>>>> vagysčių >>>>> ir nuostolius dėl jų kompensuoja brangindami parduodamą produkciją. Iš >>>>> valstybės nereikalauja nei pilnos apsaugos nuo vagysčių, nei >>>>> kompensacijų dėl jų. Kodėl negalėtų analogiškai rinkos sąlygomis >>>>> veikti >>>>> ir visa ta autorinė pramonė? >>>> >>>> Analogiškai vyksta ir IN atveju (investuojama ir į apsaugas, platinimo >>>> strategijas saugantis kopijavimo), o nuostoliai/kaštai kompensuojami >>>> atitinkamai branginant produkciją. Bet tai galioja tik nuostoliams dėl >>>> vagysčių, o ne nuosavybės teisių apribojimams, kuriuos įveda pačios >>>> valstybės, kartu pripažindamos ir gindamos tas nuosavybės teises. >>> >>> >>> Na tai gerai - tegu suka smegenis kaip būti pelningiems. Sugebantys >>> pastebėti naujas galimybes ir prisitaikantys prie naujovių iš >>> interneto plėtros laimi, nesugebantys - prašo vyriausybių paramos. >>> >>> O dėl asmeninio kopijavimo teisių - tai nei aš, nei kuris nors >>> pažįstamas jų neprašė, jokios naudos iš to mes neturime, todėl pinigų >>> srautas juda tik viena kryptimi - iš mano kišenės į lietuviškų >>> dainorėlių ir jų teisių gynėjų kišenes, kurių muzikos mes >>> nesiklausome, apie daugelį iš jų nesame girdėję ir tos jų kūrybos >>> nelaikome kažkokiu neabejotinu gėriu visuomenei. Jeigu nori daugiau >>> uždirbti - tegul suka galvas kaip pasiimti pinigus iš tų, kuriems tos >>> jų produkcijos reikia. Kaip ir kiekvienas gamintojas, paslaugų >>> tiekėjas ar verslininkas. >>> >>> >>> >>>>> Na, čia aš nesutinku, argumentus jau pateikiau. Ginklų negalima >>>>> lyginti >>>>> su kopijavimo priemonėmis. Juk tavo paminėtos beisbolo lazdos, kaip ir >>>>> virtuviniai peiliai, buitiniai kirviai ir pan. neapmokestinami >>>>> kažkokiu >>>>> smurto mokesčiu. >>>> >>>> Tai buvo gal ir ne visai vykęs pavyzdys, tolima analogija, kad >>>> įstatymas >>>> taikomas, kai/kur kyla problema. Įvairūs apribojimai taikomi/galioja >>>> net >>>> jei pažeidimas nėra daromas, o tik gali būti daromas. >>> >>> >>> Kad problemos kaipo tokios ir nėra. Viso labo kažkuriai verslo šakai >>> gręsia pavojus uždirbti mažiau pinigų. Bet pasaulis ir technologijos >>> pastoviai keičiasi, vienos pelningos veiklos nunyksta, iškyla kitos. >>> Dar ne taip seniai tų vaizdo ir garso įrašymo technologijų iš viso >>> nebuvo, visi tie dainorėliai ir artistai su režisieriais važinėdavo po >>> miestus ir kaimus ir rinkdavosi pinigus iš betarpiškų žiūrovų. >>> Atsirado vaizdo įrašymo ir atgaminimo technologijos ir prasidėjo visų >>> tų autorių aukso amžius - įrašai kartą kūrinį ir imi iš visų mokestį >>> nieko neveikdamas, susirenki milijonus ir net milijardus. >>> >>> Bet tų pačių technologijų tolesnė plėtra, kurios sukrovė autoriams >>> turtus ir atnešė šlovę, pradėjo ir kelti pavojų. Iš pradžių atsirado >>> magnetofonai ir kasetės. Plokštelių gamintojai ir autoriai iš karto >>> pradėjo kovoti prieš šią technologijų pažangą, ir, aišku, nepavykus >>> sustabdyti technologijų pažangos, bet jau Vokietijoje naujų >>> technologijų gamintojus valdžia uždėjo reketo mokesčiais. Dabar pavojų >>> kelia kompiuterinės laikmenos ir interneto skvarba - visa tai irgi >>> pradedama uždėti reketo mokesčiais. >>> >>> Bet juk pasaulio keitimosi ir technologijų plėtros nesustabdysi - kam >>> lemta nunykti tas nunyks, kam iškilti - iškils. Bet kuriuo atveju >>> visokie dainorėliai ir aktoriai turi galimybę užsidirbti tradiciniu >>> būdu - koncertuodami. O savo įrašus jie platina tik vienu tikslu - >>> nori uždirbti, ir labai nemažus pinigus, neįdėję tam papildomo darbo, >>> neatlikdami kas kartą savo kūrinio. Ir niekas jiems to nedraudžia, jei >>> sugeba - prašom. Bet jei nesugeba, nėra ko prašyti valdžios prievarta >>> iš žmonių išmušinėti pinigus, o ypač iš trečiųjų asmenų. >>> >>> >>> >>>>> Tai kam tas kompensavimas jei nėra nuostolių? Jeigu žala ne >>>>> materialinė, >>>>> tai ir kompensacija turėtų būti ne materialinė. >>>> >>>> Žalą autorių teisėms daro valstybės išimtis (teisėta) leisti asmeninį >>>> atgaminimą. >>>> Ir už tai, pagal jau minėtą direktyvą, turi būti kompensuojama. >>>> Kompensavimas, savo ruožtu, susijęs su tų kūrinių panaudojimu >>>> (asmeniniu >>>> atgaminimu be autoriaus žinios ir sutikimo, jam už tai nesumokant) ir >>>> visiškai logiškai yra materialus ir turi būti susietas su to atgaminimo >>>> mastais. >>>> Nuostoliai yra kitas dalykas, nes jie susidaro dėl _neteisėto_ kūrinių >>>> įsigijimo, panaudojimo. >>> >>> >>> Na tai jau rašiau - man ta paslauga nereikalinga, aš ja nesinaudoju, >>> tad ir mokėti neturiu už ką. Be to, kaip jau rašiau, visiškai >>> neįtikėtina, kad autoriai dėl asmeninio atgaminimo netenka nors kiek >>> žymesnės pajamų dalies (apie kažkokius jiems sukeliamus nuostolius man >>> kalbėti net liežuvis neapsiverčia). >>> >>> >>> >>>>> Aš ne apie tai, ar vagis įstatymą pažeidė ar ne, ir kokią sumą galima >>>>> išsireikalauti iš vagies. Aš apie tai, kad autorinių teisų savininkai >>>>> supras, o galbūt ir supranta, kad dėl nekomercinio savo produktų >>>>> platinimo realiai jie žymių nuostolių nepatiria. Bet jei galima gauti >>>> >>>> Kas nekomerciškai platina ir ar tai yra teisėta? >>> >>> >>> Tai yra neteisėta pagal dabartinius įstatymus. Bet kiek realaus >>> nuostolio dėl to patiria autoriai yra labai sunku įvertinti, nes >>> visiškai neaišku kaip nemokamo daikto paklausa koreliuoja su to paties >>> mokamo daikto paklausa. Reikia labai gerai įvertinti ar valstybės dėka >>> autoriams papildomai surinktos lėšos yra didesnis gėris visuomenei už >>> toms lėšoms surinkti skirtus administracinius kaštus, įvairius žmogaus >>> laisvių ir technologijų plėtros ribojimus ir pan. >>> >>> >>> >>>>> įstatymų, trimituojant apie tariamus didžiulius nuostolius? >>>> >>>> Apie tikruosius ir didžiulius piratavimo nuostolius autoriai trimituoja >>>> tikrai ne veltui. Tik tai nesusiję su šiuo tuščiųjų laikmenų mokesčiu. >>> >>> >>> Jau samprotavau apie tai. Susirinkti iš klientų pinigus yra visų pirma >>> pardavėjo rūpestis. Jeigu to nesiseka daryti - yra galimybė >>> susitaikyti su mažesnėmis pajamomis arba visai pasitraukti iš rinkos. >>> Pasaulis dėl to nesugrius. Aišku, daug lengviau tuos papildomus >>> pinigus pasiimti valstybės prievartos mašinos pagalba. Bet jei >>> valstybė pradės mokesčiais surinktus pinigus dalinti visoms verslo >>> sritims, taip nueisime iki komandinės-planinės ekonomikos, o >>> verslininko, gamintojo ar paslaugų teikėjo uždarbį lems ne jo >>> sugebėjimas pinigus pasiimti iš pirkėjo jam kažką pasiūlius mainas, o >>> sugebėjimas palenkti į savo pusę valdžios atstovą. >>> >>> >>>