Dauguma atveju autorius/agmintojas/platintojas draudžia daryti kopijas. Kaip tada apibrėžt tokias kopijas? "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:jiqkfn$8je$1@trimpas.omnitel.net... > > Čia kalbėjo apie produktų kopijų laikymą, o ne apie draudžiamų daiktų > laikymą. > > > > On 2012.03.02 15:34, Veikejas wrote: >> shiaip tai vien laikymas piratines produkcijos nusikaltimas, juk kai >> mentai >> supakuoja zmogeli su narkotikais ir ans pasako kad jie pas ji mashinoj >> tik >> shiaip guli jis ju nenaudoja - tai tikrai jo nepaleidzia . >> >> "Laimis"<wiela@centras.lt> wrote in message >> news:jiqbgs$srb$1@trimpas.omnitel.net... >>> RaR rase: >>>> Tai va - skaitmenine produkcija ir yra viena is IN formu, net pats apie >>>> ja rasydamas visada naudojai "IN". Problema tame, kad autoriniu teisiu >>> >>> Taip, bet kuo cia detas tavo pavyzdys su dzinsu kopijavimu? >>> >>>> gynejai vienas atvejais, kai jiems patogiau, savo IN prilygina >>>> materialiai produkcijai (kopijavimas = vagyste), o kitais atvejais ja >>>> isskiria (IN kopijuoti yra daug lengviau nei materialu daikta). >>> >>> Kopijavimas nebus vagyste (bent jau ta pacia apimtimi, kaip ir >>> materialiu >>> prekiu atveju), jei tai bus kopijavimas sukuriant savo darbu ir >>> medziagomis, o ne skaitmenines kopijos priskyrimas sau (savo veiklos >>> rezultatui). Pasikartosiu: sudainuok, susuk filma, sukurk programa >>> kopijuodamas ir nebusi tiesmukiskai apvagintas. Darbas ir sanaudos, >>> nuosavybe bus tavo, net jei tu ja susikurei pasinaudodamas kitu IN be >>> leidimo ir mokescio. Kol ji gules tavo darbinio stalo stalciuje ir jos >>> komerciskai nepardavinesi, nesulauksi jokiu ieskiniu. Net ir >>> pardavinedamas sulauksi ieskiniu, persekiojimo del pazeistu konkreciu IN >>> aspektu vertes, o ne viso originalaus IN produkto vertes. >>> >>>> Nesutinku, argumentus jau pateikiau ne karta. >>> >>> So am i. >>> >>> >>>> O cia sou biznis! Ir softo verslo itaka tikrai didziule ir koncentruota >>>> - daugybe softo ir pramogu kompaniju ieina i didziausiu pasaulio >>> >>> Taip, bet kuo cia soft'o lobizmas siejasi su tusciu laikmenu mokesciu? >>> Pateikiau pavyzdi (skaicius), kad muzikines rinkos pasauline retail'ine >>> verte tera iki 20 mlrd $. Na, bendrojis audiovizualine siektu gal 60-80 >>> mlrd. >>> Nemanau, kad tai pakankamai galinga industrija prasukti toki visuotini, >>> lobizma, juoba, kad didesnioji jos dalis sutelkta keliose valstybese (ne >>> Europoje). >>> Ir tuo labiau, kad tas kompensavimo mechanizmas gerneruoja mazai pajamu >>> palyginus su sios industrijos pardavimas, dar tuo labiau, kad nemenka >>> siu >>> kompensaciju dali tenka ismoketi autoriams (t.y. toli grazu ne visas >>> "uzdarbis" atitenka taukuotoms industrijos siskoms). Bet tai jau >>> offtopic'as. >>> >>> >>>> Velgi, kodel nuostolius del vagysciu turi kompensuoti kazkas kitas? >>>> Paprastai tas, kas patiria nuostolius, juos stengiasi atsiimti keldamas >>>> produkcijos kaina, jei nesugeba pagauti ir isieskoti is vagiu. >>> >>> Kodel kazkas kitas? Jei pats vis kaip uzstrigusi plokstele apie >>> kompensavima (laikmenu mokesti), tai, jau nebematau prasmes kartotis, >>> kaip >>> uzstrigusiai plokstelei, kad tai visiskai nesusije su vagystemis ir tuo >>> labiau soft'o. Liksime prie savo nuomoniu. >>> O del vagysciu ir piratavimo, soft'o (ir kitos IN) kaina neabejotinai >>> yra >>> aukstesne, nei galetu buti. >>> >>> >>>> Na, kitos sritys gyvena su patentais. Galima sugrieztinti kriterijus ka >>>> galima patentuoti. Be to visu nereikia apeiti - sumoki licenzini >>>> mokesti >>>> ir naudojiesi, kaip ir gamyboje visu detaliu pats negamini - nusiperki >>>> ir naudoji. Galima butu tiesiog datavus interfeisu ar algoritmu kodu >>>> blokus isigyti, nereiketu visko is naujo kurti. >>> >>> Patentai nesaugo kodo. Ir tuo labiau, to kodo tiesiog fiziskai nera ir >>> negaletu buti tiek ir tokio, tokiose formose, pas keleta tiekeju, kad ji >>> butu imanom savaime panaudoti. O kurdamas primityvu GUI, panaudojant >>> tokius visuotinai suprantamus principus, kaip meniu, jo isdestymas, pele >>> ir kt., beveik neabejotinai uzsirausi ant aibes patentu. Dar bjauriau, >>> kad >>> jie lyg ir egzistuoja, taciau jais dauguma smulkiuju ir kt. is esmes >>> nesiremia, nesinaudoja (t.y. jie praktiskai neveikia, bet lyg ir guli, >>> potencialiai grasina, stabdo progresa) >>> http://en.wikipedia.org/wiki/Software_patent >> >>