RaR rašė: > >> Aš ne teisininkas, tačiau kiek žinau ir suprantu, tai išplaukia iš >> pačios praktikos, kaip nustatinėjama/įvertinama turto vertė ir turtinė >> žala (pagrindas civiliniam ieškiniui) BK atveju. Ji yra ne kažkokia >> savikaina (nors atskirais atvejais galima pagrįsti bent jau ja, jei >> niekaip kitaip negalima nustatyti to turto vertės), o rinkos vertė. >> Paprastai tariant, jei pavagiama bandelė, tai — jos pardavimo kaina. >> Analogiškai, IN atveju, tai būtų jos rinkos vertė, t.y. kopijos >> pardavimo kaina, nepriklausomai nuo to, kaip apskaičiuojama ir kokia >> niekinė, virtuali, menama ta savikaina bebūtų. Ir tai yra nuostolis, >> kuris kompensuojamas. > > > Tai aš ir nerašiau apie kažkokią savikainą. Man kilo klausimų dėl rinkos > vertės nustatymo, kai analogai gali kainuoti labai įvairiai, arba jų iš > viso nebūti. Bet kuriuo atveju vis tiek reikia remtis kaina, kurios už Rašei apie nuostolį, argumentuodamas, kad tik jis yra praradimas. O koks gi nuostolis, pavogus daiktą? O IN? > Aš šiuo atveju lieku prie savosios nuomonės, argumentų nėra prasmės > kartoti. Ir apie tai samprotavau, ne tam, kad svarstyčiau reikia > priversti sumokėti už pavogtą/nukopijuotą produktą ar ne, ar abejočiau > dėl sumos, kurią reikėtų mokėti kai vagis/kopijuotojas pagautas. Apie > tai samprotavau tik bendros patiriamos žalos dėl piratavimo aspektu - > visiškai išnaikinus piratavimą tik dalis nelegalių kopijų pavirstų > autorių pajamomis. Bulkučių niekas nevagia vien tam, kad jas kauptų > stalčiuje - "gal prisireiks", o negalėdamas jų pasivogti vargu ar galėtų > gauti kitų, gal ne tokių skanių, bet nemokamų bandelių. Čia jau panašu į demagogiją. Bandelė — tik pavyzdys. Įrašyk ten kokį kitokį daiktą ir vagis jį galės kaupti arba ne, kaip tik reikia ir kam tik paprastai tai būna daroma (dėl aibės priežasčių, kurių demagogiškas aiškinimas šiuo atveju nieko nereiškia ir nelemia). Bendra ir akivaizdu yra viena, kad tiek IN, tiek materialaus turto atveju, vagystė reiškia nuostolius, kurie nėra savikaina. Tu nuo šito ir dabar nori išsisukti. Galiu dar kitaip perfrazuoti (atsakydamas ir į Jono teiginius): Moralu, teisinga, todėl logiška ir, nenuostabu, teisėta yra atlyginti turto vertę. Kuo IN vertė skiriasi nuo materialaus turto vertės ir kaip gali pagrįsti, kad pasinaudojęs daiktu/IN neprivalai atlyginti už tai?