RaR rašė:

> Na tai čia ir yra esminis skirtumas tarp IN kopijavimo ir materialių
> daiktų vagysčių. Jeigu pasidaryta kopija nesinaudoji, neperklausai
> neperžiūri - turbūt analogija kad bulkutė vis tiek pavogta, nors ir
> nesuvalgyta? O jeigu nusikopijavai, nesinaudojai ir ištrynei - reiškia

Būtų galima sutikti, kad jei pažeista padėtis materialaus daikto atveju 
atstatoma grąžinus nepažeistą turtą ir sumokėjus baudą, tai taip pat 
turėtų būti ir IN atveju. Taip, iš esmės pritarčiau tai minčiai, kad ne 
kiekviena atsisiųsta nelegali kopija gali būti savaime nuostoliu (jei ja 
nepasinaudojai). Tokia praktika, jei neklystu, vadovaujamasi ir mūsų 
teismuose ar kitur; atmintyje blankus epizodas apie tai, kad teismai 
išteisina dėl nelegalių OS kopijų, nes siuntimosi/tarpinėje fazėje dar 
nevyksta pažeidimas, o jam įsigalioti reikia panaudojimo fakto)


> IN kopijavimas, kaip ir kiekvienas kopijavimas yra ne vagystė, ir
> nereikia vartoti netinkamų terminų. Vagystė - kai savininkas be abipusio
> susitarimo netenka daikto ir jis atsiduria pas vagį. Taigi, Levy's

Vagystė. Vagystė todėl, kad savininkas, be abipusio susitarimo netenka 
_teisėtai_ ir _pagrįstai_ jam priklausančių pajamų už jo kūrinio 
panaudojimą. Galima prisigalvoti eufemizmų, tačiau nematau jokių 
kokybinių skirtumų.

> džinsų ar kompaktinio disko pasisavinimas yra vagystė. Tuo tarpu disko
> turinio nusikopijavimas ar džinsų, identiškų Levy's pasisiuvimas yra ne
> vagystė, nes savo sukurtą produktą savininkas tebeturi. Jei vagystės

Daiktų kopijavimas/klastotės ir/ar plagijavimas jau pažeidžiant kitas 
IN, yra atskiras dalykas. Gali pagal pavyzdį pasisiūti (nusikopijuoti) 
džinsus, tačiau negalėsi jų pardavinėti, kaip „{A}Levy's“ ir turbūt 
negalėsi be gręsiančių pasekmių jų pardavinėti savo vardu, jei 
originalas turi tam tikrus patentus, prekės ženklus. Kaip matai, ir šiuo 
materialiuoju atveju, saugoma savininko/pardavėjo teisė gauti pajamas už 
savo, originalią produkciją ir pripažįstama žala dėl tų pajamų netekimo, 
jei daiktai klastojami, pažeidžiami patentai.
Kita vertus, kūrinių čia gretinti visiškai nesigauna, nes taip gretinant 
aš turiu tau pasiūlyti pasidaryti/sukurti Microsoft Office kopiją (t.y. 
pasidaryti pačiam, o ne be teisės paimti jų kopiją ir laikyti ją sava).


> Ne, tai reiškia ir tiesioginius nuostolius. Galų gale jei bulkutės
> neparduosi, gali ją pats suvalgyti ar sušerti kiaulėms. IN papildomos
> kopijos pasidarymas jos iš tavęs neatima, tu pats beveik be išlaidų gali
> pasidaryti daugybę kopijų, bet jų niekam nepanaudosi.

Kaip ir IN atveju. Tiesioginiai nuostoliai yra tada, kai kiekviena 
nerealizuota (nes pavogta, t.y. panaudota be teisės tą daryti, 
nepagrįstai nesumokėjus) kopija, neatsveria savikainos porcijos. Kūrėjas 
negauna jam visiškai teisėtai ir pagrįstai priklausančių pajamų ir jomis 
negali kompensuoti savikainos. Šis faktas ir tų pajamų netekimai yra jo 
tiesioginiai nuostoliai.

>> Pasikartosiu — pati pramogų (audiovizualinė, nes kompensacijos nubyra iš
>> esmės jai) industrija per lobizmą vargiai galėtų prasimušti į
>> tiek/daugumos valstybių įstatymus ir užsitikrinti ten išskirtines
>> sąlygas.
>
>
> Kodėl vargiai. Praktiškai visus įstatymus kažkas "pramuša" (inicijuoja,

Todėl, kad mano požiūriu — nepakankamai galinga/didelė savo apyvarta 
tokiai grandiozinei įtakai ir lobizmui.

> Taip, bet kaip jau samprotavau, dėl to autoriai netenka gal kelių
> procentų pelno. Jeigu kokiame Bangladeše naudojama ~10 mln. nelegalių
> Windows kopijų, visiškai nereiškia, kad pilnai išnaikinus piratavimą jų
> bus parduota tie 10 mln. Galbūt, netgi sumažės parduodamų kopijų
> skaičius, nes šalis masiškai pereis prie alternatyvios OS.

Apie tai jau pasamprotavau :-)
Kartojuosi: visiškai nepriklausomai nuo to, kaip bus, kai bus 
išnaikintas piratavimas, nuostoliai patiriami jau nūnai, faktiškai, 
vykstant nelegaliam naudojimui. Kaip ir bandelių atveju, galima 
svarstyti, kad jei iš manęs pavagiama 10% bandelių, tai padidinus 
apsaugą, aš visiškai nebūtinai tuos 10% parduosiu. Tačiau nuostolius
aš patiriu jau dabar, netekdamas tų 10%.
Gal dar kiek šviežesnė mintis būtų ta, kad iš tikrųjų yra problema 
įvertinant piratavimo nuostolių mastą, kalbant apie piratavimo reiškinį, 
kaip tokį (nes sugriežtinus apsaugas, jis neabejotinai susitrauktų, nors 
ekonominė nauda tikrai nebūtų tik keletas procentų...), tačiau 
individualiai/konkrečiais atvejais, kai kiekvienas pardavėjas gali 
trūktelėti konkrečius vagis už jų konkrečias vagystes (neteisėtą kopijų 
panaudojimą), jo nuostoliai atsiremia tik į esamus nelegalaus 
panaudojimo atvejus ir visiškai pagrįsta, realu tikėtis nuostolių 
kompensavimo pagal faktinį vagysčių mastą.


> Dėl to, kad apskritai reikia ginti, tam, kad privatus verslas galėtų
> investuoti į tyrimus - palaikau. Bet tam pagrinde tarnauja patentų
> sistema, nors ir netobula, kuri atskleidžia išradimus visiems, leidžia
> jais naudotis, tik nustatytą laiką (~20 metų) neleidžia iš jų pelnytis.

Pabandyk parašyti paprastą kompiuterių programą, nepažeisdamas aibės 
nesugaudomų patentų. Tai — neįmanoma ir visiškai netikslinga (siekti 
tuos patentus išsiaiškinti).
Šioje srityje, kai jau iš esmės patentuojami principai/idėjos, tikrai 
reikia daug ką keisti.