Vat kad šitas neprasidėtų ir prikabino autorių teises. Teisybė ar ne čia rašoma, bet apie tai visuomenė turi diskutuoti. "shimtas kinieciu" wrote in message news:jhjroj$1g4$1@trimpas.omnitel.net... prasideda ;) "Valdas" wrote in message news:jhjr2o$mq$1@trimpas.omnitel.net... "Nikodemas" <niko@demas.lt> wrote in message news:jhjfq5$j53$1@trimpas.omnitel.net... > čia geras: > GMO pasėlių naudojimas – tai žmonijos kalėjimas > Iš modifikuotų augalų sėklų nebeišauga naujas derlius. Todėl kiekvienais > metais ūkininkai, auginantys tokias kultūras, turi pirkti > iš korporacijų jų platinimas sėklas. Tačiau augdamos atviruose laukuose, > modifikuotos kultūros susikryžmina su nemodifikuotomis, > kaip pasekmė, atsiradusi kultūra nebeduoda naujo derliaus. Todėl ateityje > yra didelė grėsmė, kad pasaulis taps priklausomas nuo > kelių korporacijų, kurios valdys visus maisto išteklius. > > Citata iš: > http://www.sarmatas.eu/04/faktai-kuriu-monsanto-nenoretu-atskleisti-tau/ Ir tai tik žiedeliai... Yra ir kur kas blogesnių dalykų (žemiau tekstas ne mano, gal autorius nesupyks): Kuo dar gali mus nudžiuginti GMO? Norint genetiškai modifikuoti organizmą (augalą, gyvūną) reikia padaryt DNR grandinės pakeitimus, t.y. įterpti į organizmo originalią DNR grandinę savo norimą „modifikuojančią“ DNR atkarpą/fragmentą. Vienas iš pagrindinių techninių metodų tam yra plazmidžių panaudojimas (http://en.wikipedia.org/wiki/Plasmid ). Plazmidės yra mažos, uždaro rato DNR grandinės, kurios sutinkamos Agrobacterium bakterijose. Šiose bakterijose esančios plazmidės sukelia vėžį tomis bakterijomis užkrėstuose augaluose (http://en.wikipedia.org/wiki/Agrobacterium ). Blogiausia, kad Agrobacterium bakterijos gali sukelti vėžį ne tik augalams, bet pakenkti ir žmonėms: Although generally seen as an infection in plants, Agrobacterium can be responsible for opportunistic infections in humans with weakened immune systems. <...> Agrobacterium attaches to and genetically transforms several types of human cells by integrating its T-DNA into the human cell genome (visos citatos iš ten pat - http://en.wikipedia.org/wiki/Agrobacterium). Lygiai tas pats mechanizmas, kuris augalams sukelia vėžį, yra panaudojamas genetiškai modifikuotų augalų pagaminimui: Agrobacterium is well known for its ability to transfer DNA between itself and plants, and for this reason it has become an important tool for genetic engineering. Kadangi plazmidės yra nedidelės, tai į plazmidę yra lengva įterpti norimą DNR atkarpą/fragmentą. Plazmidė pasižymi tuo, kad ji sugeba migruoti iš vienos ląstelės į kitą, ir gali įsiterpti į kitos ląstelės DNR grandinę. O kai toji modifikuota ląstelė dauginasi, ji automatiškai padaugina ir naujai įterptą DNR atkarpą/fragmentą. Kitaip sakant, plazmidė – tai transportas, kuris perneša genetikų įterptą DNR atkarpą/fragmentą į kitas ląsteles. Taigi, tomis bakterijomis, kuriose yra genetikų modifikuotos plazmidės, ir yra užkrečiamas augalas. Kai tokios bakterijos patenka į augalą, jose esančios plazmidės ima migruoti iš bakterijos ląstelės į augalo ląstelę, ir įsiterpia į augalo DNR grandinę. Augalo ląstelės DNR grandinė tampa modifikuota – plazmidė įterpia norimą DNR atkarpą/fragmentą į augalo DNR grandinę. Toliau augalo ląstelė dauginasi jau turėdama įterptą DNR atkarpą/fragmentą, ir toks augalas užauga su modifikuotu DNR kodu. Nemalonioji dalis yra ta, kad neįmanoma sukontroliuoti, į kurią konkrečiai augalo DNR grandinės vietą plazmidė įterps DNR atkarpą/fragmentą. Tiesiog kažkur įterps, ir tiek. Vieną kartą į vieną vietą, kitą kartą į kitą vietą, ir taip toliau. Naujas DNR fragmentas tiesiog "įtrombuojamas" į augalo DNR grandinę bet kur, neprognozuojamai. Iš esmės, genetiškai modifikuotas augalas yra apkrėstas augalo ląstelėje plaukiojančiomis plazmidėmis, kurios nešioja iš vienos ląstelės į kitą ne tiktai įterptą DNR atkarpą/fragmentą, bet pradeda nešiot ir visokias kitas (atsitiktinai) bet kurios atsitiktinės DNR dalies nukopijuotas DNR nuolaužas, ir tas DNR nuolaužas vėl įterpinėja į atsitiktines DNR grandinės vietas. Rezultatas yra toks, kad augalo DNR kodas tampa tiek neprognozuojamai pakeistas ir sugadintas, kad toks augalas nebegali natūraliai daugintis, ir tampa nevaisingu. Esminis genetiškai modifikuoto augalo skirtumas nuo normalaus sveiko augalo yra tas, kad genetiškai modifikuotame augale knibždėte knibžda plazmidžių, kurios kopijuoja iš atsitiktinių vietų DNR fragmentus, migruoja iš vienos ląstelės į kitą, ir, perėjusios į kitą ląstelę, vėl atsitiktiniu būdu įterpinėja atsineštus DNR fragmentus į DNR grandinę. Kai žmogus suvalgo tokį genetiškai modifikuotą augalą, tai jo organizme atsiduria augalo ląstelės, pilnos plazmidžių, ir tos plazmidės taip pat ima migruoti per žmogaus ląsteles, ir ten įterpinėti atsitiktinius DNR fragmentus. Taigi, žmogaus ląstelių DNR grandinės taip pat yra modifikuojamos neprognozuojamu būdu. Galvokit patys, ar tai gali būti kuo nors gerai.