Dex rašė:
> o tu jauti skirtuma tarp:
> a) uzauginau maisa bulviu, pardaviau, ir einu toliau vel auginti, ir
> b) uzauginau maisa bulviu, ir pardavineju pardavineju pardavineju, o jis
> kaip nesibaigia taip nesibaigia. O naujas bulves eisiu sodinti vel tik
> tada, kai situ visi atsivalgys, ir nebenors sitos rusies.

O tu jauti skirtumą, kad pardavinėju ir pardavinėju priklauso tik nuo 
to, kad perka ir perka. Nuo PAKLAUSOS. Jei dalis paklausos taip ir 
nepavirsta pinigais, nes pavagiama, tai...?

Kita vertus: investuoju į produkto kūrimą ir skaičiuoju, kad(a) jis man 
atsipirks, už kiek jį pirktų. Ir gaunu norimą kainą (deja jau su 
įkalkuliuotais praradimais). Net jei tai visiškai nepagrįsta, grobikiška 
kaina ir idiotiškos sąlygos, tai yra tik mano teisė nuspręsti, kaip ir 
tik mano teisė nustatyti sąlygas. Kiti arba pirks, arba ne. Jokia 
vagystė mano sprendimų ir sąlygų neadekvatumu yra nepateisinama. Kaip ir 
nepateisinama apiplėšti ūkininką, kuris turguje pardavinėja bulves 50% 
brangiau, nei kiti.

>
> Esme yra tame, kad pats gamintojas (atlikejas), sukures viena kurini, ji
> KOPIJUOJA pats is saves ir pardavineja ji be galo. Kopijavimo sanaudos -
> tarkim mygtuko paspaudimas.
>
> Kas suteike jam teise nemokamai kopijuoti paciam is saves, tuo paciu
> uzdraudziant kopijuoti kitiems, a?

Kas suteikė teisę bulvių augintojui prašyti 50 Lt už bulvių maišą, jei 
savikaina yra gal 10 Lt?

Antra vertus, ar įžvelgi paradoksą: jei programos kūrėjas, priimdamas 
sąlygą, kad parduoti gali tik vieną egzempliorių, kuris paskui jau 
pasidaugins, nustatytų to vieno egzemplioriaus kainą. Kokia tai būtų 
kaina ir kas tą programą pirktų, kas ta programa naudotųsi? Ar apskritai 
gimtų ta programa? Taigi...