> Taip, žvejoju. Taip, laikau bites. Taip, renku grybus ir uogas. Kiaulių ir > jaučių nelaikau, bet akivaizdžiai daviau suprasti, kad pirmų nevalgau, o > be antrų galiu išsiversti. Jei atsidurčiau miške, šakneles rinkčiau ir > grūdelius taip pat, turiu atitinkamų kategorijų skauto kvalifikacijas, > buvau miške vaikystėj pasiklydęs, nenumiriau, mitau ką radau valgomo. > Manęs nepagasdinsi laukinės gamtos skurdumu mūsų lygio grobuonims, bent > jau mūsų platumose. Apie sausas ir apie ledines dykumas nekomentuosiu - ne > mano kvalifikacija. > >> Net jeigu antras ar trečias variantas, įsivaizduok jei dėl tos >> neintensyvios žemdirbystės būdu pagaminto ar miške susirandamo maisto su >> tavimi pradėtų konkuruoti visi 7 mlrd. planetos gyventojų. Tau daug >> liktų? > > Ai ai. Kurioje sistmoje gimiau ir nuo ko priklausau, pilnai suvokiu. Bet > tai nereiškia, kad man reikia staiga pradėti elgtis pagal situaciją "pats > muša, pats rėkia". Bet panašiai ir elgiesi. Pats esi totalitarinės žemdirbystės produktas (be jos, greičiausiai, Žemėje gyventų bent 10 kartų mažiau mažiau žmonių, taigi, tavo egzistencijos tikimybė šiame pasaulyje sumažėtų iki 10 proc.), ir rėki prieš ją. Išeidamas į mišką rinkti žoleles problemos neišspręsi. Juk atsisakius totalitarinės žemdirbystės, į miškus žolelių rinkti išeis milijardai. Visiems jų neužteks - susimuš, išsipjaus, išmirs iš bado. Na tai tegu dvesia, juk žmonės blogis, jie ne gamta, o gamta gėris! Taip mąstai? Jei totalitarinė žemdirbystė klaida, vadinasi ir tavo buvimas ant svieto yra klaida, jei žmonija blogis, vadinasi ir pats esi blogis. Bet mąstai juk kitaip? Juk tik kitų žmonių perdaug, tik kiti yra blogis - jie valgo totalitarinės žemdirbystės produktus ir teršia aplinką važinėdami senais benzininiais ir dyzeliniais trantais, neatitinkančiais Euro 4 normų. O manęs ne perdaug, aš aukščiau už daugumą, nes aš galiu įpirkti / turiu žemės ir laiko užsiauginti "neintensyvios" žemdirbystės produktų, be to važinėju hibridiniu Priusu!