Vėlgi - nenori skolintis iš bankų - ieškok kitų kreditorių arba vystyk verslą bei pirk namą tik susitaupęs. Jokios prievartos čia nėra. 2011.12.20 09:55, Marux rašė: > Galbut ir nevisai vykes palyginimas. Tikslesnis gal butu bankas = > reketininkas. > Dauguma norinciu kazka brangesnio pirkt, vystyt kazkokia rimtesne veikla > privalo uz tai moket bankui. Nepavykus susimoket bankas pasiima viska. Jeigu > bankas uzsienio, dar blogiau - didinama uzsienio skola, ir uz tai moka visi, > net ir tie, kurie jokiu paskolu neeme. > > > "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message news:jcn7gc$135$1@trimpas.omnitel.net... > Jei jau taip nori vesti analogijas tarp bankø ir þmogþudþiø, tai: > > Bankas sudaro laisvanoriðkà sutartá su indëlininku, kuris jam paskolina > pinigus. Bankas sudaro laisvanoriðkà sutartá su paskolos gavëju. Visi > santykiai laisvanoriðki. > > Tuo tarpu þmogþudþio atveju uþsakovas sudaro su þudiku laisvanoriðkà > sandërá. Þudikas nuþudo þmogø prieð jo valià. > > Ir ðiaip jau skolinimo negalima lyginti su þmogþudyste netgi visoms > grandinëms esant laisvanoriðkoms. Daugelyje visuomeniø þmogþudystë per > se yra nusikaltimas, nesvarbu ar þudomas þmogus sutinka, kad já > nuþudytø, ar ne. Iðimtys yra tik eutanazija ir mirties bausmë, kur jos > áteisintos, bet ðiuo atveju þudo valstybës ápareigoti tam daryti > asmenys. Tad analogijà su þudymu galima bûtø vesti tik tuomet, jei > skolinimas ir skolinimasis per se bûtø uþdrausti. > > > > 2011.12.19 12:53, Marux raðë: >> Santykiai tarp zmogzudystes uzsakovo ir zmogzudzio visai laisvanoriski, >> neprievartiniai juk :) >> >> "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message >> news:jccpq1$aol$1@trimpas.omnitel.net... >> Dël þmogþudþiø, tai að kalbëjau apie laisvanoriðkus santykius, o ne >> prievartinius. Jei bankai tau paskolas kiðtø ar indëlius lieptø dëti >> prikiðæ pistoletus prie smilkinio - tada galëtum lyginti su þmogþudþiais >> ir reketininkais. >> >> Dël Latvijos, tai að ir sakiau, kad tame paèiame mëðle, kad Lietuva >> nesuklestëjo, o Latvija su ja lyginant giliai nenugrimzdo. >> >> >> >> >> 2011.12.15 12:39, Marux raðë: >>> jei vagys ir zmogzudziai yra, vadinasi ir ju pasaluagu reikia? >>> >>> Del Latvijos, tai nereikia pasakeliu. tam paciam mesle kaip ir Lietuva, >>> ir >>> praktiskai kaip Estija, nors tuos dar broliai suomiai tempia >>> >>> "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message >>> news:jc9mqt$h7t$1@trimpas.omnitel.net... >>> Kalbant apie bankø veiklà ir paskolas - tai prekë ir jos perpardavimas, >>> kalbant apie paèius pinigus - tai jø nuoma ir pernuomojimas. >>> >>> Jei bankai ir fondai yra, vadinasi jø paslaugø kaþkam reikia? Geriau >>> bûtø, jei prireikus paskolos NT ar verslui, bandytum reikiamà sumà >>> susirankioti ið Jono, Petro ir pan.? Apie valstybes ir infrastruktûrà >>> jau raðiau. Kai prievartos nëra, visada dviejø subjektø santykiø nauda >>> abipusë, bent jau abu mano, kad turi ið to naudà. Kitaip nesantykiautø. >>> >>> Dël TVF - tai gali samprotauti kaip nori apie jos pagalbos naudà ir þalà >>> - kontrolinio eksperimento niekada nebûna. Bet kuriuo atveju kitas >>> variantas bûna - daug didesnës palûkanos arba valstybës bankrotas. O >>> bankroto kaþkodël paprastai stengiasi iðvengti. >>> >>> Artimas pavyzdys - Latvija. Ten ekonomikos kritimas buvo didesnis, >>> prisidëjo dar Parex bankas, o dabar stovime labai panaðiai. Tik uþ savo >>> paskolas mes daug didesnes palûkanas mokame. Ir Dombrovskis jau po antrø >>> ið eilës nuo krizës rinkimø premjero poste iðliko. Tuo tarpu Kubilius po >>> rinkimø premjeru nebebus. Ir, tikëtina, juo netaps labai ilgai. Ir, nors >>> Kubilius tikëjosi, kad apie jo vyriausybës veiklà bus raðomos knygos, >>> Aslundas knygà paraðë apie Dombrovskio vyriausybæ. >>> >>> >>> >>> >>> 2011.12.14 10:09, Marux raðë: >>>> Darant prielaida, kad paskola yra preke, teoriniu panasumu galima butu >>>> atrast, bet velgi tai yra tik vienos rusies preke >>>> >>>> Griztant prie temos, vis tiek lieka neaiskumu. Jei bankai ir fondai >>>> kazkam >>>> skolingi, kodel zaidimo taisykles nustato butent bankai ir fondai, o ne >>>> tie >>>> kazkas. Vis tik gaunasi, kad bankai yra valstybes virs valstybiu. Nauda >>>> is >>>> situ zaidimu atrodo vienpuse. Kazkaip neteko girdet ne vienos valstybes, >>>> kuria, pvz, tie TVF "specialistai" butu pastate ant koju >>>> >>>> >>>> "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message >>>> news:jc7bag$n88$1@trimpas.omnitel.net... >>>> Parduotuvë - visiðkai tikslus palyginimas. Parduotuvë surenka prekes ið >>>> daugelio gamintojø á vienà vietà ir uþ brangiau parduoda. Bankas - >>>> surenka gyventojø paskolas á vienà vietà ir brangiau jas parduoda. Netgi >>>> jei vyriausybë skolinasi ið gyventojø, ji vis tiek pasirenkà koká bankà, >>>> kuris jas platina uþ tam tikrà mokestá. Kurti ir iðlaikyti visà >>>> pardavimo infrastruktûrà paèiai vyriausybei daug daugiau kainuotø, nei >>>> kartas nuo karto susimokant uþ esamos paslaugas. >>>> >>>> Dël skolinimosi ið uþsienio - visiðkai normalu kai reikia, bet negali >>>> reikiamos sumos pasiskolinti vietoje. Taip daro visi - ir ámonës, ir >>>> gyventojai. Nematau tame jokios problemos. Esmë yra ne tame, ið kur >>>> skolinasi, o tame, kad reikia skolintis, paskolos sumoje ir palûkanose. >>>> >>>> Dël TVF - maþesnës palûkanos nei rinkoje, o priemones siûlo tokias, >>>> kurios padëtø subalansuoti biudþetà. Ten dirba savo srities >>>> specialistai, turintys ðiame reikale didþiulæ patirtá ávairiose ðalyse. >>>> Daugelis ðaliø, tarp jø ir Lietuva, su TVF konsultuojasi ir klausia jo >>>> patarimø net nepasiskolinæ. Be to vyriausybëms, argumentuojant kad vykdo >>>> TVF reikalavimus, kartais þymiai lengviau priimti nepopuliarius, bet >>>> bûtinus sprendimus dël biudþeto karpymø ir mokesèiø këlimo. >>>> >>>> TVF bûtent tokioms krizinëms situacijoms ir sukurta, á jà moka ánaðus >>>> valstybës-narës, tame tarpe ir Lietuva. O palûkanas gauna priklausomai >>>> nuo savo lëðø dalies TVF, beje, paprastai maþesnes nei skolindamos >>>> tiesiogiai rinkoje krizës iðtiktoms ðalims. Eurozonos ðalys, matydamos >>>> kad TVF lëðø neuþtenka jø problemoms spræsti, jau ákûrë savo analogà, >>>> kurio biudþetà pastoviai didina. >>>> >>>> >>>> >>>> >>>> >>>> 2011.12.13 09:53, Marux raðë: >>>>> Parduotuve - visiskai nevykes palyginimas, netgi atvirkscias variantas. >>>>> Vienoj vietoj (parduotuvej) gali nusipirkt n prekiu - patogu (nenori, >>>>> gali >>>>> vazinet po n vietu), o pasiskolint (jei pasiskolinima laikyt preke), >>>>> jei >>>>> jau >>>>> tikrai prispyre toks reikalas, gali n vietu. >>>>> Del skolinimosi is uzsienio banku ar TVF, isvis turbut absurdas. Kam >>>>> sert >>>>> svetimus dykaduonius, kurie dar paskui tavo namuos pradeda savo tvarka >>>>> ivedinet uz tavo pinigus? Sunkiai suvokiama kazkaip ;( >>>>> >>>>> "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message >>>>> news:jc4nn7$ndu$1@trimpas.omnitel.net... >>>>> Na jau atsak? - parduotuv? irgi tarpininkas. Skolintis visi?kai be >>>>> joki¸ >>>>> tarpinink¸ atrodyt¸ ma?daug taip - nuva?iuoja ?imonyt? ? Gari?nus, >>>>> i?skleid?ia ant stalo obligacijas ir prekiauja. >>>>> >>>>> I? sav¸ pilie?i¸ irgi bando skolintis, tik tiek, kad nepavyksta >>>>> pasiskolinti tiek, kiek reikia. Gi buvo obligacij¸ platinimai, gal?jai >>>>> prisipirkti. >>>>> >>>>> Ai?ku, geriausia b?t¸ subalansuotas biud?etas ir joki¸ skol¸. Bet kai >>>>> tau rinkoje skolina u? 10%, protingiau b?t¸ skolintis i? TVF u? ?ymiai >>>>> ma?esnes pal?kanas. T? sakiau ir 2009-aisias. Vyriausyb?s pagrindin? >>>>> prie?astis i? ten nesiskolinti - visuomen?je nepalankus TVF ?vaizdis. O >>>>> a? manau, kad politi?kai vyriausybei kaip tik b?t¸ naudingiau skolintis >>>>> i? TVF - tada i? "karpytojo" tampi kovotoju prie? TVF "karpymus", i? >>>>> skriaud?jo tampi gyn?ju. T? parod? ir Latvijos pavyzdys, kur "krizinis" >>>>> premjeras vadovauja jau tre?iai vyriausybei i? eil?s. >>>>> >>>>> Bet gal dar prisideda atkaklus pasiprie?inimas i? liberal¸ pus?s, juk >>>>> TVF pareikalaut¸ progresini¸ pajam¸, turto ir kit¸ i?sivys?iusiose >>>>> valstyb?se ?prast¸ mokes?i¸, o m?s¸ liberalai gali nur??ti pradinuk¸ >>>>> maitinim?, "vaik¸ pinigus", bedarbi¸ pa?alpas, ?vietimo ir socialines >>>>> i?laidas, bet gulasi kry?iumi prie? visokius progresinius ir turto >>>>> mokes?ius. >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> 2011.12.12 11:31, Marux ra??: >>>>>> Logiskai mastant, tokiu atveju labai kvaila, netgi prazutinga yra >>>>>> skolintis >>>>>> is uzsienio, geriau tada is savu zmoniu, o bankai bet kokiu atveju yra >>>>>> bereikalingi tarpininkai >>>>>> >>>>>> "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message >>>>>> news:jbsgc3$d21$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>> O dabar eik toliau ir paklausk kam skolingi yra bankai ir visokie >>>>>> fondai. O jie skolingi ind?lininkams, pensininkams, kitiems >>>>>> apsidraudusiems, ?iaip investuotojams, ?od?iu, ?mon?ms. Ir tada gali >>>>>> i?kelti t? pat? klausim?. "Tai kas tie ?mon?s? Valstyb?s ar vir? >>>>>> valstybi?" >>>>>> >>>>>> O jei dar pagalvosi, kad daugelyje ?ali vyriausybi veiksmus vienaip >>>>>> ar >>>>>> kitaip irgi nulemia ?mon?s, gaunasi, kad ?mon?s skolinasi i? ?moni, >>>>>> tik >>>>>> per tarpinink?, pana?iai kaip i? bank. Taigi, gaunasi ir kad >>>>>> valstyb?s >>>>>> veikia kaip bankai - skolinasi i? bank ir fond, ir finansuoja >>>>>> valstybi reikmes, taigi, duoda ka?kuriems konkretiems ?mon?ms. Skolas >>>>>> atidavin?ja, ar grei?iau tik jas refinansuoja ir moka pal?kanas, >>>>>> surinkdami i? t pa?i valstyb?s ?moni. Tik viena smulkmena - skolas >>>>>> atiduoda neb?tinai tie patys ?mon?s, kurie gauna paskolintus pinigus. >>>>>> Bet tai tas pats valstyb?s vykdomas perskirstymas. >>>>>> >>>>>> Kadangi skolos pastoviai did?ja, tai tokio perskirstymo b?du vieniems >>>>>> duodami pinigai, kuriuos jie tuoj pat i?kei?ia ? prekes ir paslaugas, >>>>>> o >>>>>> i? kit ne atimami, o kei?iami ? skolos lapelius (obligacijas), >>>>>> kuriuos >>>>>> kaupdami ?ie jau?iasi turtingi ir u?tikrinti d?l ateities. Kol >>>>>> neprikaupia j per daug... >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> 2011.12.09 09:50, Marux ra??: >>>>>>> Cia gal ne i tema paklausiu, kaip nieko nesigaudantis ikanomikoj ir >>>>>>> bankininkystej, bet kaip cia yra. Praktiskai visos valstybes >>>>>>> skolingos >>>>>>> bankam, fondam, visos minuse sedi, nezinau tokios, kuri butu su >>>>>>> pliusu. >>>>>>> Tai >>>>>>> kas tie bankai? Valstybes virs valstybiu? >>>>>>> >>>>>>> "Ainis"<ainis@online.lt> wrote in message >>>>>>> news:jbs8m8$1og$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>>>> - pagal apibrezima, piniginis banknotas tera skolos lapelis, kurio >>>>>>>> padengima realiu turtu garantuoja uzsienio arba vietine valstybe.. >>>>>>>> >>>>>>>> "Remigijus" >>>>>>>>> Skolos lapeliai n?ra pinigai nei i? principo, nei ? princip?. >>>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>> >>>>> >>>> >>>> >>> >>> >> >> > >