"RaR" parašė naujienų news:jchsrk$goh$1@trimpas.omnitel.net... > Tavo samprotavimuose yra keletas netikslumų. Na, aš aprašiau bendrą principą kaip sistema veikia šiandien, o nedetalizavau atskirų Afrikos šalių ypatybių bei 18-to amžiaus patirties. > (nes vyriausybei pinigų visada reikia, ir kuo daugiau). Ėėė... gal nereikia čia LRI propagandos varinėt? Vargiai čia rasi tikinčiųjų. > Taigi, toli gražu ne visi cirkuliuojantys pinigai yra iždo skola bankui, > tokie yra tik dalis pinigų, o kai kuriose valiutose tokių pinigų yra nulis > procentų. Gražu būtų pamatyti, kokie dar yra būdai naujus pinigus įvesti į rinką. Kokiu keliu CB išleistas piniginis vienetas pasiekia pirkėjo kišenę apeidamas biudžetą? Na, yra šalių, kur CB dalina neterminuotus kreditus komerciniams bankams ir pinigų kiekį reguliuoja didindamas ar mažindamas palūkanas. IMHO ne pats geriausias būdas. Kaip dar? > Jeigu JAV, Japonijos, D.Britanijos CB didele dalimi finansuoja savo šalių > vyriausybių skolas, tai ECB iki pastarojo meto iš viso negalėjo pirkti > eurozonos šalių obligacijų - pagal susitarimą eurozonos šalys turėjo > balansuoti biudžetus ir neauginti savo šalių skolos. Neturėjo balansuoti - turėjo deficito limitus kuriuos nuolat viršijo. Beje, jei žinai tai nupasakok euro emisijos reglamentą. Kažkaip neužtikau ES dokumentuose. > Pirma, valiutų valdybos modelis galioja ir kai kuriose kitose valstybėse. Na taip, dar Estijoje buvo, bet jie kažkaip eurą įsivedė:) > Trečia, dar neseniai daugelio valiutų rezervas buvo taurieji metalai (mūsų > atveju analogas yra euras), tai irgi ribojo CB galimybes vykdyti laisvą > monetarinę politiką, o vyriausybės skolindavosi praktiškai tik iš privačių > finansuotojų ir kitų šalių. > > Ketvirta... Gal reikia pamiršti aukso etaloną? Nemanai? Buvo - pražuvo, prie tos sistemos negrįšim, kad ir kaip verktų libertarai. Gražu būtų gyventi šiuolaikiniame pasaulyje, kaip visi. O dabar mes svaičiojame 18-to a. tiesomis ir dėl to savo litais mokame pensijas prancūzams ar tiems patiems graikams. > Dėl rezervų laikymo formos - tai normalu, kad jos laikomos obligacijomis, > o ne sąskaitomis ar grynaisiais - taip bent iš dalies apsisaugoma nuo > infliacijos - iš gaunamų procentų ne tik finansuojama LB veikla, bet ir > pildomas rezervas, dalį to uždarbio kasmet savo sprendimu seimas perduoda > vyriausybei. Beje, jei pasidomėtum rezervo struktūra, tai pamatytum, kad > LB jokiomis Graikijos obligacijomis nelošia, visas rezervas - aukšto > patikimumo obligacijos ir kažkiek aukso. Visos obligacijos iki tam tikro laiko yra aukšto patikimumo - netgi Snoro:) Kalba eina ne apie formas, o apie patį principą - atspausdinus euru dengtą litą, ir tuo pat metu grąžinus eurą į apyvartą - vertė dvigubinasi. Gaunasi toks smulkus žulikavimas. > Dėl skolintų pinigų ištekėjimo, tai čia ne LB, o šalies ekonomikos ir > vyriausybės problema. Jei vyriausybė surinktų iš mokesčių tiek kiek > išleidžia, jai nereikėtų skolintis. :) Tai vėl klausimas: kaip reikėtų palaikyti pinigų vertę? Augant BVP apie 10% į metus, nesunku paskaičiuoti kiek pabrangtų litas per 18m. (nuo 1993). O dar pririšus jį prie $ ar € ? Eurų masė nuolat didėja, kainos Europoje kyla, o pririštų litų kiekis išlieka pastovus staigiai augant ekonomikai. Nesusiriša galai kažkaip...