"RaR" parašė naujienų news:jclhr0$7e6$1@trimpas.omnitel.net... >> Euro vertė priklauso _tik_ nuo eurų kiekio apyvartoje, ir visiškai >> nepriklauso nuo jų emitavimo būdo. > > O kas tai neigia? Berods, prieštaravau ne šiam teiginiui. Nežinau kokiam teiginiui prieštaravai, bet sakei, kad tik USA taip blogai, o Europoj tai jau visai kitas vaizdelis. Realiai piniginis vienetas vis tiek praeina per biudžeto girnas, nesvarbu, ar tiesiai ar per kryžminį įsiskolinimą. Lieka tik psichologiniai skirtumai. > Kokie dar nuostoliai? Mokame pensijas prancūzams? Vėl kažkokia didybės > manija, persipynusi su sąmokslo teorija? Greičiau šiuo metu iš vakariečių > skolintais pinigais mes patys pensijas mokame. Priedo dar kone trečdalis > biudžeto yra parama iš ES fondų. Na va, dar ES išmokas pripaišė visai ne į temą. Primenu, kalba eina tik apie CB ir su tuo susijusias išlaidas. > Tai va esminis klausimas - kam patenka emituoti eurai? Gali pasidomėti ką > ECB perka emituodamas eurus, konkrečiais skaičiais? Gal eurų kiekį jis > didina tiesiog išdalindamas juos eurozonos šalių piliečiams ar > vyriausybėms? Kiek, pvz, kokiems estams ar slovakams šiemet ar pernai > nubyrėjo iš tos emisijos? Tiesa sakant tingiu knistis toje eurodokumentų masėje. Bet kuriuo atveju jie patenka į europiliečių kišenes, nes kitur tiesiog nefunkcionuoja. > Kitas klausimas - o kuo čia ypatingas litas? Daugelio kitų valiutų > rezervus sudaro doleriai, eurai ir pan. - juk jos lygiai taip pat > nuvertėja dėl rezervinių valiutų infliacijos. Beje, tą infliaciją bent iš > dalies kompensuoja gaunamos iš obligacijų palūkanos, netgi palūkanų dydis > dažnai būna susietas su infliacijos lygiu. Todėl didžioji dalis rezervo ir > laikoma ne grynaisiais, o obligacijomis. Juk taip didelę dalį savo lėšų > laiko ne tik LB, bet ir komerciniai bankai, visokie fondai ir pan. Kokios gali būti problemos, jei valiuta nėra pririšta? Prie ko čia rezervinių valiutų infliacija? > Kažką tu čia painioji, nesupranti kas yra litas. Naujas litas paleidžiamas > į apyvartą tik vienu būdu - keičiant jį į eurą. Taigi, euras eina į > rezervą, o į rinką - litas (tam, kas atidavė eurą). Po to jau tas eurų > rezervas valdomas tokiu būdu, kad kuo mažiau jį rytų infliacija - > daugiausia rezervo laikoma patikimiausių eurozonos šalių, kažkiek JAV > obligacijomis ir pan. Chi:) O man kažkodėl atrodo, kad pats nesupratai dar apie ką eina kalba ir oponuoji mintims, kurios tikrai nėra mano. Na, nežinau, kaip čia dar aiškiau paaiškint. Na gerai, tarkime, kad pasaulyje iš viso yra 1000 eurų. Mano furistas ten uždirbo €100 ir atsivežė į Lietuvą. Dabar €900 liko eurozonoj, €100 Lietuvoje, sumoje - tie patys €1000. Gerai, dabar furistas nusprendė apsiprękinti ir išsikeitė savo eurus į litus. €100 eurų patenka į LB rezervą, šviežiai atspausdinti 345Lt - į furisto kišenę. Dar viskas tvarkoj. Po to LB nusiperka obligaciją ir €100 patenka į Prancūzijos biudžetą. Žiūrim ką turim: eurozonoje vėl €1000 + €100 vertės litai Lietuvoje = €1100. Klausimas, iš kur atsirado papildomi €100 vertės? Tai tikrai nėra kreditinis resursas, nes jei Jonas paskolintų Petrui savo €100, tai rinkoje vis tiek funkcionuotų tik €100, Jonas jų tuo metu niekaip negalėtų leisti. Dabar gi, furistas Jonas apsipirkinėja Maximoje, ir tuo pačiu metu, už tuos pačius pinigus, bedarbis Pjeras perka savo Lidle Marselio priemiestyje. Tiesa, tie nauji litai nėra ir pilnavertis pinigas - jie nekonvertuojami ir veikia tik Lietuvos teritorijoje. Norint už juos ką įsigyti užsienyje, teks litus sunaikinti ir grąžinti eurus iš rezervo. Aš gi neteigiu, kad tai blogai ar gerai, bet, kad tai sukčiavimas - lyg ir nėra abejonių. > Kai eurai išeina - litai ne denominuojami, o jų mažėja. Taip, turiu galvoje denominavimą į nulį, kai sąskaitos apnulinamos, o banknotai keliauja į saugyklą. > Taipogi šalyse, kurių CB perka savos šalies obligacijas, tokiu veiksmu ne > tik numušamas savo valiutos kursas dėl padidėjusios emisijos, bet ir ta > nuvertėjusi dalis iš karto perkeliama į biudžetą. Kadangi CB nacionalinę > valiutą vyriausybei iš esmės skolina, nes perka jos obligacijas, galima > sakyti, kad vyriausybė priverstinai pasiskolina iš savo piliečių - paima > iš atlyginimų, pensijų, sąskaitų bankuose, grynųjų. Iš esmės, kai > vyriausybė sumažina savo skolą, CB parduoda obligacijas ir išima iš rinkos > emituotus pinigus - tuomet, galima sakyti, vyriausybė grąžina > pasiskolintus pinigus per padidėjusią valiutos vertę. Tik tas atvirkštinis > procesas vyksta labai retai - valstybės skola linkusi pastoviai pūstis, o > valiutos vertė pastoviai mažėti. Lietuvoje taip priverstinai > "pasiskolinti" iš savo piliečių vyriausybė negali - tenka skolintis > oficialiai arba priverstinai atiminėti per mokesčius ir karpymus. Na, tai čia vėl apie tai, kad neturime peilio dešrai supjaustyti. Viskas taip, tik su netikslumais jei kalbam apie FRS. Pirma, kadangi obligacijos perkamos tik antrinėje rinkoje, administracija teoriškai negali įtakoti proceso ir FRS nepriklausomai valdo $ emisijos dydžius bei kurso svyravimus. Aišku, praktikoje FRS pastatomas prieš faktą besočiu skolinimusi, ir dažnai yra tiesiog priverstas įsikišti. Antra, dėl $ paplitimo pasaulyje, vyriausybė paima ne tik iš savo piliečių, bet proporcingai iš visu $ turėtojų visame pasaulyje. Tame tarpe ir iš dolerinių obligacijų nacionalinių CB rezervuose. Akivaizdu, kad šis būdas patrauklesnis Amerikos piliečiams (už mokesčių didinimą) ne tik psichologiškai, bet ir ekonomiškai. Populiarus teiginys, kad būtent Kinija apmokėjo Irako karą - didele dalimi yra teisingas. Trečia, kiek pamenu, FRS supirktos obligacijos gesinamos. Pagal jas nemokami procentai ir jos neteikiamos išpirkimui termino pabaigoje. Šiaip, kadangi sistema veikia dar tik apie 40m., tai kažkokių gilesnių išvadų sunku padaryti. Matyt reikėtų labai gilaus streso, kad kokia nors šalis pradėtų mažinti savo valiutos masę. Man tokią situaciją sunku įsivaizduoti. > Kaip ten tie mūsų resursai pusvelčiui išlėks į vakuumą, ar jau išlėkė? > Negi abejoji, kad pasaulyje yra labai daug pinigų, galinčių labai daug ką > pas mus nupirkti? Bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo didžiųjų šalių CB > veiksmų. Ir jei kas pasiūlo priimtiną kainą, mes parduodame. O jei visi > labai nori mūsų turtą pirkti, tai mūsų turto kainos kyla. Susidaro ir > burbulai, kaip ir visur pasaulyje. Kainos kyla tiek eurais, tiek litais. > Tad apie kokį išlėkimą pusvelčiui į vakuumą čia rašai? Hm... Čia, matyt, irgi bus sunku paprastai paaiškinti ką noriu pasakyti. Tiesiog reikia nagrinėti finansų srautus. Turime dvi nelygiavertes teritorijas. Vienoje veikia euras, kitoje - jo surogatas ir nėra CB. Euro emisijos atveju, pirmoje teritorijoje kainos proporcingai kyla, antroje - ne. Prasideda prekių judėjimas iš antros zonos į pirmą. Toliau, dėl padidėjusios paklausos, kainos kyla ir antroje zonoje, tapdamos neįkandamos surogatais atsiskaitantiems piliečiams. Ilgainiui dėl euro įplaukimo padidėja ir surogatinės valiutos kiekis, rinka vėl susibalansuoja. Bet pragyvenimo lygis antroje zonoje jau lieka proporcingai žemesniame lygyje (lyginant su pirma zona) nei buvo prieš emisija. Tai čia maximum, kiek sugebėjau schematizuoti. Kreditų atėjimas, ES pagalba ir kiti gyvenimiški dalykai veikia paraleliai ir čia nenagrinėjami.