> Nežinau kokiam teiginiui prieštaravai, bet sakei, kad tik USA taip
> blogai, o Europoj tai jau visai kitas vaizdelis. Realiai piniginis
> vienetas vis tiek praeina per biudžeto girnas, nesvarbu, ar tiesiai ar
> per kryžminį įsiskolinimą. Lieka tik psichologiniai skirtumai.


Samprotauji abstrakčiai, o kai reikia konkrečiai pagrįsti savo teiginius?

Kai šaliai skolina jos centrinis bankas, šalis moka palūkanas tam CB, ir 
dalis jų eina CB funkcijoms palaikyti, dalis grįžta į valstybės iždą. 
Kai CB perka kitos šalies obligacijas, vėlgi gauna palūkanas, kurių 
dalis naudojama CB veiklai, dalis atitenka valstybės iždui.

O kalbant apie eurą, tai ECB iki šios eurozonos krizės, laikydamasis 
taisyklių, nesupirkinėjo eurozonos šalių obligacijų, tad iš viso nėra 
apie ką šnekėti.



>> Kokie dar nuostoliai? Mokame pensijas prancūzams? Vėl kažkokia didybės
>> manija, persipynusi su sąmokslo teorija? Greičiau šiuo metu iš
>> vakariečių skolintais pinigais mes patys pensijas mokame. Priedo dar
>> kone trečdalis biudžeto yra parama iš ES fondų.
>
> Na va, dar ES išmokas pripaišė visai ne į temą. Primenu, kalba eina tik
> apie CB ir su tuo susijusias išlaidas.


Tai konkrečiai mechanizmą, kuriuo mes pensijas prancūzams mokame, parašysi?



>> Tai va esminis klausimas - kam patenka emituoti eurai? Gali pasidomėti
>> ką ECB perka emituodamas eurus, konkrečiais skaičiais? Gal eurų kiekį
>> jis didina tiesiog išdalindamas juos eurozonos šalių piliečiams ar
>> vyriausybėms? Kiek, pvz, kokiems estams ar slovakams šiemet ar pernai
>> nubyrėjo iš tos emisijos?
>
> Tiesa sakant tingiu knistis toje eurodokumentų masėje. Bet kuriuo atveju
> jie patenka į europiliečių kišenes, nes kitur tiesiog nefunkcionuoja.


Tai čia ir yra visa esmė. Gali pasakyti "Jonas dirba įstaigoje, kurioje 
sukasi daug pinigų, todėl jam neabejotinai daug moka". Bet toks teiginys 
nieko vertas, kol neparodysi, kad Jonas daug uždirba, ir kad tuos 
pinigus jam moka minėta įstaiga.



>> Kitas klausimas - o kuo čia ypatingas litas? Daugelio kitų valiutų
>> rezervus sudaro doleriai, eurai ir pan. - juk jos lygiai taip pat
>> nuvertėja dėl rezervinių valiutų infliacijos. Beje, tą infliaciją bent
>> iš dalies kompensuoja gaunamos iš obligacijų palūkanos, netgi palūkanų
>> dydis dažnai būna susietas su infliacijos lygiu. Todėl didžioji dalis
>> rezervo ir laikoma ne grynaisiais, o obligacijomis. Juk taip didelę
>> dalį savo lėšų laiko ne tik LB, bet ir komerciniai bankai, visokie
>> fondai ir pan.
>
> Kokios gali būti problemos, jei valiuta nėra pririšta? Prie ko čia
> rezervinių valiutų infliacija?


Valiutos vertė praktiškai tiesiogiai priklauso nuo jos rezervo vertės. 
Kaip keičiasi skolos lapelis, kai skola nuvertėja? Jei zloto rezervas 60 
procentų eurais ir 30 procentų doleriais, doleris per kažkurį laikotarpį 
nuvertėja triskart o euras dukart, tai tuomet automatiškai už zlotą gali 
gauti tris kartus daugiau dolerių ir du kartus daugiau eurų? Ne, gausi 
jų tiek pat kiek ir prieš nuvertėjimą, nes rezerve valiutos kiekis 
nepadidėjo. O rezervas nuvertėja lygiai taip pat, ar tavo valiutos 
kursas fiksuotas, ar ne. Gaunami procentai už obligacijomis laikomą 
rezervą irgi tokie patys fiksuotas tas valiutos kursas, ar ne.



>> Kažką tu čia painioji, nesupranti kas yra litas. Naujas litas
>> paleidžiamas į apyvartą tik vienu būdu - keičiant jį į eurą. Taigi,
>> euras eina į rezervą, o į rinką - litas (tam, kas atidavė eurą). Po to
>> jau tas eurų rezervas valdomas tokiu būdu, kad kuo mažiau jį rytų
>> infliacija - daugiausia rezervo laikoma patikimiausių eurozonos šalių,
>> kažkiek JAV obligacijomis ir pan.
>
> Chi:) O man kažkodėl atrodo, kad pats nesupratai dar apie ką eina kalba
> ir oponuoji mintims, kurios tikrai nėra mano. Na, nežinau, kaip čia dar
> aiškiau paaiškint.
>
> Na gerai, tarkime, kad pasaulyje iš viso yra 1000 eurų. Mano furistas
> ten uždirbo €100 ir atsivežė į Lietuvą. Dabar €900 liko eurozonoj, €100
> Lietuvoje, sumoje - tie patys €1000. Gerai, dabar furistas nusprendė
> apsiprękinti ir išsikeitė savo eurus į litus. €100 eurų patenka į LB
> rezervą, šviežiai atspausdinti 345Lt - į furisto kišenę. Dar viskas
> tvarkoj. Po to LB nusiperka obligaciją ir €100 patenka į Prancūzijos
> biudžetą. Žiūrim ką turim: eurozonoje vėl €1000 + €100 vertės litai
> Lietuvoje = €1100. Klausimas, iš kur atsirado papildomi €100 vertės?


Stop. Teisingai parašei, kad atsirado papildomi €100 vertės litai, o LB 
rezerve - Prancūzijos obligacijos už €100. Bet papildomų €100 neatsirado 
- furistas atsivežė tuos €100 iš Europos, ir vėliau jie per LB grįžo 
atgal. Išvada - LB padarė litų emisiją, pirkdamas Prancūzijos 
obligacijas. Lygiai taip pat, kaip ir bet kuris centrinis bankas vykdo 
savo pinigų emisiją - į rinką paleidžia šviežių pinigų kiekį, į savo 
rezervą įsidėdamas emisijos sumą atitinkantį obligacijų arba užsienio 
valiutos kiekį.

Kadangi Prancūzija savo obligacijas parduoda už eurus, tai keičiant 
litus į obligacijas pasinaudota tarpininku euru. Bet lygiai taip pat 
daro ir kitų šalių CB. Kinas parduoda prekę amerikonui ir gauna dolerį. 
Doleris Kinijos CB-e išsikeičiamas į juanį (emituojamas juanis), Kinijos 
CB už dolerį nusiperka JAV obligaciją. Rezultatas - uždirbtas doleris 
grįžo į JAV, Kinijos CB išleido į rinką juanį, padengtą JAV obligacija.




> Tai
> tikrai nėra kreditinis resursas, nes jei Jonas paskolintų Petrui savo
> €100, tai rinkoje vis tiek funkcionuotų tik €100, Jonas jų tuo metu
> niekaip negalėtų leisti.


Tai va čia ir prieiname prie pinigų, kaip skolos raštelių esmės. Kai 
Jonas Petrui paskolina €100, Petras išleidžia savo pinigus - skolos 
raštelį, kuriuo naudodamasis Jonas gali atsiskaityti su Petru ar atgauti 
iš jo paskolintus eurus. Lygiai tas pats Joną pakeitus furistu,o Petrą į 
LB. Furistas paskolina LB €100, už kuriuos gauna LB skolos raštelį - 345 
LT, kuriais jis gali atsiskaitinėti Lietuvoje arba atgauti iš LB 
paskolintus eurus. Nei vienu, nei kitu atveju eurų rinkoje nepadaugėjo, 
nes eurai - ECB skolos rašteliai, ir kad rinkoje padaugėtų eurų, turi 
kažką paskolinti ECB (kiti to veiksmo pavadinimai - pirkti už kažką iš 
ECB eurus, ECB kažką iš tavęs perka už eurus).

Vienintelis skirtumas tarp šių dviejų porų, kad Jono ir Petro atveju 
eurai, pagimdę Petro skolos raštelio emisiją, iš karto vėl grįžta į 
rinką, nes Petras savo raštelio negarantuoja atitinkamu rezervu, o tik 
įsipareigojimu ateityje grąžinti skolą. Furisto ir LB atveju eurai iš 
pradžių patenka į LB rezervą, ir į rinką grįžta tik iškeitus į 
analogiškus skolos raštelius, garantuotus ne rezervu, o įsipareigojimu 
ateityje grąžinti skolą - Prancūzijos obligacijas.



> Dabar gi, furistas Jonas apsipirkinėja
> Maximoje, ir tuo pačiu metu, už tuos pačius pinigus, bedarbis Pjeras
> perka savo Lidle Marselio priemiestyje. Tiesa, tie nauji litai nėra ir
> pilnavertis pinigas - jie nekonvertuojami ir veikia tik Lietuvos
> teritorijoje. Norint už juos ką įsigyti užsienyje, teks litus sunaikinti
> ir grąžinti eurus iš rezervo. Aš gi neteigiu, kad tai blogai ar gerai,
> bet, kad tai sukčiavimas - lyg ir nėra abejonių.


Kaip jau aukščiau išnagrinėta, eurų nepadaugėjo, padaugėjo litų, 
padengtų Prancūzijos obligacijomis. Tad kur čia koks sukčiavimas ir kas 
sukčiauja? Tai centriniai bankai ir pinigų emisijos mechanizmas? Ar tai 
vyriausybės ir jų skolinimasis, leidžiantis centriniams bankams 
padidinti pinigų kiekį rinkoje?



>> Kai eurai išeina - litai ne denominuojami, o jų mažėja.
>
> Taip, turiu galvoje denominavimą į nulį, kai sąskaitos apnulinamos, o
> banknotai keliauja į saugyklą.


Visiškai teisingai, tuomet jie išnyksta. Užsienietis atsiima savo savo 
eurus ir atiduoda LB jo skolos raštelius, nėra skolos - skolos raštelis 
sunaikinamas.



>> Taipogi šalyse, kurių CB perka savos šalies obligacijas, tokiu veiksmu
>> ne tik numušamas savo valiutos kursas dėl padidėjusios emisijos, bet
>> ir ta nuvertėjusi dalis iš karto perkeliama į biudžetą. Kadangi CB
>> nacionalinę valiutą vyriausybei iš esmės skolina, nes perka jos
>> obligacijas, galima sakyti, kad vyriausybė priverstinai pasiskolina iš
>> savo piliečių - paima iš atlyginimų, pensijų, sąskaitų bankuose,
>> grynųjų. Iš esmės, kai vyriausybė sumažina savo skolą, CB parduoda
>> obligacijas ir išima iš rinkos emituotus pinigus - tuomet, galima
>> sakyti, vyriausybė grąžina pasiskolintus pinigus per padidėjusią
>> valiutos vertę. Tik tas atvirkštinis procesas vyksta labai retai -
>> valstybės skola linkusi pastoviai pūstis, o valiutos vertė pastoviai
>> mažėti. Lietuvoje taip priverstinai "pasiskolinti" iš savo piliečių
>> vyriausybė negali - tenka skolintis oficialiai arba priverstinai
>> atiminėti per mokesčius ir karpymus.
>
> Na, tai čia vėl apie tai, kad neturime peilio dešrai supjaustyti. Viskas
> taip, tik su netikslumais jei kalbam apie FRS. Pirma, kadangi
> obligacijos perkamos tik antrinėje rinkoje, administracija teoriškai
> negali įtakoti proceso ir FRS nepriklausomai valdo $ emisijos dydžius
> bei kurso svyravimus. Aišku, praktikoje FRS pastatomas prieš faktą
> besočiu skolinimusi, ir dažnai yra tiesiog priverstas įsikišti. Antra,
> dėl $ paplitimo pasaulyje, vyriausybė paima ne tik iš savo piliečių, bet
> proporcingai iš visu $ turėtojų visame pasaulyje. Tame tarpe ir iš
> dolerinių obligacijų nacionalinių CB rezervuose. Akivaizdu, kad šis
> būdas patrauklesnis Amerikos piliečiams (už mokesčių didinimą) ne tik
> psichologiškai, bet ir ekonomiškai. Populiarus teiginys, kad būtent
> Kinija apmokėjo Irako karą - didele dalimi yra teisingas. Trečia, kiek
> pamenu, FRS supirktos obligacijos gesinamos. Pagal jas nemokami
> procentai ir jos neteikiamos išpirkimui termino pabaigoje. Šiaip,
> kadangi sistema veikia dar tik apie 40m., tai kažkokių gilesnių išvadų
> sunku padaryti. Matyt reikėtų labai gilaus streso, kad kokia nors šalis
> pradėtų mažinti savo valiutos masę. Man tokią situaciją sunku įsivaizduoti.


Iš esmės viskas kaip ir taip, tik nereikia pamiršti, kad ta visa nauda 
ir finansavimas - tai skolinimasis. Iš dolerio emisijos JAV gautų 
negrąžinamą naudą tik tuo atveju, jei bankrutuotų - neatiduotų savo 
skolų. Dabar gi nominaliai JAV Kinijai, Japonijai ir krūvai kitų 
kreditorių skolinga dideles sumas ir kasmet sumoka nemažus procentus.

Dėl FED supirktų JAV obligacijų - tai, kaip jau anksčiau rašiau, jiems 
nėra skirtumo kurias obligacijas FED supirkinės išleisdamas dolerius - 
jei JAV, palūkanos neišplauks į užsienį, jei kitų šalių - jų palūkanos 
atplauks į JAV. Čia svarbiausia, kad doleris būtų vertinamas, išliktų jo 
paklausa. Dolerio emisiją FED gali vykdyti netgi tiesiogiai pirkdamas 
Lietuvos obligacijas juk Lietuva skolinasi ir doleriais. Tik, aišku, 
Lietuvos obligacijų patikimumas per mažas, bet yra ir kitų šalių.



>> Kaip ten tie mūsų resursai pusvelčiui išlėks į vakuumą, ar jau išlėkė?
>> Negi abejoji, kad pasaulyje yra labai daug pinigų, galinčių labai daug
>> ką pas mus nupirkti? Bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo didžiųjų
>> šalių CB veiksmų. Ir jei kas pasiūlo priimtiną kainą, mes parduodame.
>> O jei visi labai nori mūsų turtą pirkti, tai mūsų turto kainos kyla.
>> Susidaro ir burbulai, kaip ir visur pasaulyje. Kainos kyla tiek
>> eurais, tiek litais. Tad apie kokį išlėkimą pusvelčiui į vakuumą čia
>> rašai?
>
> Hm... Čia, matyt, irgi bus sunku paprastai paaiškinti ką noriu pasakyti.
> Tiesiog reikia nagrinėti finansų srautus. Turime dvi nelygiavertes
> teritorijas. Vienoje veikia euras, kitoje - jo surogatas ir nėra CB.
> Euro emisijos atveju, pirmoje teritorijoje kainos proporcingai kyla,
> antroje - ne. Prasideda prekių judėjimas iš antros zonos į pirmą.
> Toliau, dėl padidėjusios paklausos, kainos kyla ir antroje zonoje,
> tapdamos neįkandamos surogatais atsiskaitantiems piliečiams. Ilgainiui
> dėl euro įplaukimo padidėja ir surogatinės valiutos kiekis, rinka vėl
> susibalansuoja. Bet pragyvenimo lygis antroje zonoje jau lieka
> proporcingai žemesniame lygyje (lyginant su pirma zona) nei buvo prieš
> emisija. Tai čia maximum, kiek sugebėjau schematizuoti. Kreditų
> atėjimas, ES pagalba ir kiti gyvenimiški dalykai veikia paraleliai ir
> čia nenagrinėjami.


Deja, mūsų biednumas ne dėl CB politikos. Monetarinė politika naujos 
vertės sukurti negali, ji gali tik trumpam pakeisti pusiausvyrą. Gerai, 
jei būtų taip paprasta sukurti turtus.

Dėl tų eurų masės atėjimo iš esmės jau viską išsamprotavau. Nematau 
didelio skirtumo kur ta eurų masė ateis - ar į Lenkija su aktyvia 
monetarine politika, ar į Lietuvą su pasyvia. Lygiai taip pat iš pradžių 
tie eurai galės daug ką nupirkti, lygiai taip pat po to viskas pabrangs, 
lygiai taip pat blogai bus jiems išėjus.