Parduotuvė - visiškai tikslus palyginimas. Parduotuvė surenka prekes iš daugelio gamintojų į vieną vietą ir už brangiau parduoda. Bankas - surenka gyventojų paskolas į vieną vietą ir brangiau jas parduoda. Netgi jei vyriausybė skolinasi iš gyventojų, ji vis tiek pasirenką kokį banką, kuris jas platina už tam tikrą mokestį. Kurti ir išlaikyti visą pardavimo infrastruktūrą pačiai vyriausybei daug daugiau kainuotų, nei kartas nuo karto susimokant už esamos paslaugas. Dėl skolinimosi iš užsienio - visiškai normalu kai reikia, bet negali reikiamos sumos pasiskolinti vietoje. Taip daro visi - ir įmonės, ir gyventojai. Nematau tame jokios problemos. Esmė yra ne tame, iš kur skolinasi, o tame, kad reikia skolintis, paskolos sumoje ir palūkanose. Dėl TVF - mažesnės palūkanos nei rinkoje, o priemones siūlo tokias, kurios padėtų subalansuoti biudžetą. Ten dirba savo srities specialistai, turintys šiame reikale didžiulę patirtį įvairiose šalyse. Daugelis šalių, tarp jų ir Lietuva, su TVF konsultuojasi ir klausia jo patarimų net nepasiskolinę. Be to vyriausybėms, argumentuojant kad vykdo TVF reikalavimus, kartais žymiai lengviau priimti nepopuliarius, bet būtinus sprendimus dėl biudžeto karpymų ir mokesčių kėlimo. TVF būtent tokioms krizinėms situacijoms ir sukurta, į ją moka įnašus valstybės-narės, tame tarpe ir Lietuva. O palūkanas gauna priklausomai nuo savo lėšų dalies TVF, beje, paprastai mažesnes nei skolindamos tiesiogiai rinkoje krizės ištiktoms šalims. Eurozonos šalys, matydamos kad TVF lėšų neužtenka jų problemoms spręsti, jau įkūrė savo analogą, kurio biudžetą pastoviai didina. 2011.12.13 09:53, Marux rašė: > Parduotuve - visiskai nevykes palyginimas, netgi atvirkscias variantas. > Vienoj vietoj (parduotuvej) gali nusipirkt n prekiu - patogu (nenori, gali > vazinet po n vietu), o pasiskolint (jei pasiskolinima laikyt preke), jei jau > tikrai prispyre toks reikalas, gali n vietu. > Del skolinimosi is uzsienio banku ar TVF, isvis turbut absurdas. Kam sert > svetimus dykaduonius, kurie dar paskui tavo namuos pradeda savo tvarka > ivedinet uz tavo pinigus? Sunkiai suvokiama kazkaip ;( > > "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message news:jc4nn7$ndu$1@trimpas.omnitel.net... > Na jau atsakë - parduotuvë irgi tarpininkas. Skolintis visiðkai be jokiø > tarpininkø atrodytø maþdaug taip - nuvaþiuoja Ðimonytë á Gariûnus, > iðskleidþia ant stalo obligacijas ir prekiauja. > > Ið savø pilieèiø irgi bando skolintis, tik tiek, kad nepavyksta > pasiskolinti tiek, kiek reikia. Gi buvo obligacijø platinimai, galëjai > prisipirkti. > > Aiðku, geriausia bûtø subalansuotas biudþetas ir jokiø skolø. Bet kai > tau rinkoje skolina uþ 10%, protingiau bûtø skolintis ið TVF uþ þymiai > maþesnes palûkanas. Tà sakiau ir 2009-aisias. Vyriausybës pagrindinë > prieþastis ið ten nesiskolinti - visuomenëje nepalankus TVF ávaizdis. O > að manau, kad politiðkai vyriausybei kaip tik bûtø naudingiau skolintis > ið TVF - tada ið "karpytojo" tampi kovotoju prieð TVF "karpymus", ið > skriaudëjo tampi gynëju. Tà parodë ir Latvijos pavyzdys, kur "krizinis" > premjeras vadovauja jau treèiai vyriausybei ið eilës. > > Bet gal dar prisideda atkaklus pasiprieðinimas ið liberalø pusës, juk > TVF pareikalautø progresiniø pajamø, turto ir kitø iðsivysèiusiose > valstybëse áprastø mokesèiø, o mûsø liberalai gali nurëþti pradinukø > maitinimà, "vaikø pinigus", bedarbiø paðalpas, ðvietimo ir socialines > iðlaidas, bet gulasi kryþiumi prieð visokius progresinius ir turto > mokesèius. > > > > > > 2011.12.12 11:31, Marux raðë: >> Logiskai mastant, tokiu atveju labai kvaila, netgi prazutinga yra >> skolintis >> is uzsienio, geriau tada is savu zmoniu, o bankai bet kokiu atveju yra >> bereikalingi tarpininkai >> >> "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message >> news:jbsgc3$d21$1@trimpas.omnitel.net... >> O dabar eik toliau ir paklausk kam skolingi yra bankai ir visokie >> fondai. O jie skolingi ind?lininkams, pensininkams, kitiems >> apsidraudusiems, ?iaip investuotojams, ?od?iu, ?mon?ms. Ir tada gali >> i?kelti t? pat? klausim?. "Tai kas tie ?mon?s? Valstyb?s ar vir? >> valstybi¸?" >> >> O jei dar pagalvosi, kad daugelyje ?ali¸ vyriausybi¸ veiksmus vienaip ar >> kitaip irgi nulemia ?mon?s, gaunasi, kad ?mon?s skolinasi i? ?moni¸, tik >> per tarpinink?, pana?iai kaip i? bank¸. Taigi, gaunasi ir kad valstyb?s >> veikia kaip bankai - skolinasi i? bank¸ ir fond¸, ir finansuoja >> valstybi¸ reikmes, taigi, duoda ka?kuriems konkretiems ?mon?ms. Skolas >> atidavin?ja, ar grei?iau tik jas refinansuoja ir moka pal?kanas, >> surinkdami i? t¸ pa?i¸ valstyb?s ?moni¸. Tik viena smulkmena - skolas >> atiduoda neb?tinai tie patys ?mon?s, kurie gauna paskolintus pinigus. >> Bet tai tas pats valstyb?s vykdomas perskirstymas. >> >> Kadangi skolos pastoviai did?ja, tai tokio perskirstymo b?du vieniems >> duodami pinigai, kuriuos jie tuoj pat i?kei?ia ? prekes ir paslaugas, o >> i? kit¸ ne atimami, o kei?iami ? skolos lapelius (obligacijas), kuriuos >> kaupdami ?ie jau?iasi turtingi ir u?tikrinti d?l ateities. Kol >> neprikaupia j¸ per daug... >> >> >> >> >> 2011.12.09 09:50, Marux ra??: >>> Cia gal ne i tema paklausiu, kaip nieko nesigaudantis ikanomikoj ir >>> bankininkystej, bet kaip cia yra. Praktiskai visos valstybes skolingos >>> bankam, fondam, visos minuse sedi, nezinau tokios, kuri butu su pliusu. >>> Tai >>> kas tie bankai? Valstybes virs valstybiu? >>> >>> "Ainis"<ainis@online.lt> wrote in message >>> news:jbs8m8$1og$1@trimpas.omnitel.net... >>>> - pagal apibrezima, piniginis banknotas tera skolos lapelis, kurio >>>> padengima realiu turtu garantuoja uzsienio arba vietine valstybe.. >>>> >>>> "Remigijus" >>>>> Skolos lapeliai n?ra pinigai nei i? principo, nei ? princip?. >>>> >>> >>> >> >> > >