iš principo dalinai galiu pritarti tamstai, nes žiūrėdamas Zeitgeista
pats pastebėjau ten įveltą logikos klaidą (neaišku tyčia ar per
autoriaus kvailumą), bet esmė nuo to nesikeičia.
Ir turbūt nereikėtų tais pačiais argumentais lyginti Europos bankų su
amerikoniškais.

Bet esmė ta pati, bankai (nesigilinant į tai, ar patys bankai, ar
centriniai) spausdina niekuo nepadengtus pinigus. Čia ir yra blogis.

Ir dar:
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/pasaulio_politika/fondas_pasauli_skandina_doleriuose/

Dex

2011.11.01 19:02, RaR rašė:
>> Kaip toks tamstos balanso
>> susivedimas paaiškina nepadengtų komercinių indėlių atsiradimą šalies
>> teritorijoje neemituojant lito ir neįvežant valiutos? Laukiu kūrybiškų
>> išaiškinimų :)
> 
> 
> Tiesą sakant, jau atsibodo kiekvienam tas elementarias tiesas aiškinti.
> Jau buvo viltis, kad supratai. Apsirikau.
> 
> Jonas turi litą, kurį paskolino Petrui, kuris jį paskolino Mykolui,
> kuris jį paskolino vėl Jonui. Ir taip 100 kartų. Bendra skolų ir paskolų
> (indėlių) suma prilygsta 100-ui litų, šioje rinkoje cirkuliuojant
> vieninteliam LB išleistam litui. Ar kad tai įvyktų LB reikėjo įvykdyti
> papildomų 99 litų emisiją?
> 
> Tas pat ir su komerciniais bankais bei jų klientais - vienas klientas
> padeda indėlį į banką, kitam jį bankas paskolina, šis savo ruožtų tuos
> pinigus padeda į kitą ar tą patį banką, bankas naują indėlį vėl gali
> skolinti. Dar neaišku, kodėl indėlių suma tapo didesnė už į banką padėtų
> litų sumą? Tik šiuo atveju negalimas pinigų perskolinimas be galo, nes
> su kiekvienu paskolinimu komercinis bankas turi palikti nustatyto
> procento rezervą, taigi, n-tajam skolinimui pinigų nebelieka.