RaR rašė: > Variantas B (mano). Įsidiegiant nauja programos versija patikrina > parametrų failą ir, radusi nuostatą, kad globaliniu lygiu reikia > priverstinai naudoti tam tikrą koduotę, priskiria tokias nuostatas > visiems rastiems aplankams (tipo, kad programa veiktų kaip ir anksčiau), > o tą nuostatą iš parametrų failo pašalina. Kadangi nauja programos > versija tos nuostatos nebeturi, jos keisti nebegalima, tai logiška, kad > ir parametrų faile ji nereikalinga (šviežiai įdiegtų TB 3+ parametrų > faile tokios nuostatos ir nėra). Toliau programa veikia kaip ir turi > veikti, kiekvienam aplankui vartotojas gali keisti nuostatą ar > numatytoji koduotė bus taikoma priverstinai. Tavo logiškas samprotavimas anei kaip nepaaiškins (ir nepagelbės, o tik akivaizdžiai pasunkins, suerzins) tūlam naudotojui, kaip jam padaryti taip, kad nereikėtų 100 kartų dėlioti varnos atskiriems aplankams, jei jis NEBENORI globalaus koduotės nurodymo ir kaip galėdavo tą pakeisti viena nuostata ankstesnėje versijoje. O vėliau ir vėl atvirkščiai. Čia svarbu suprasti (ir įvertinti), kad naudotojas ne tik buvo taip nusistatęs, bet ir tai, kad jis tikėtina tikėtųsi (ar buvo įpratęs), tą nuostatą kaitalioti. Jei darai prielaidas, kad „naudotojas apsieis, turės priprasti“, tai beveik garantuotai prašausi (kompromisų su neišvengiamais/būtinais saugumo, architektūros, kt. pasikeitimais, suprantama, nedaroma, bet tokiais paprastais atvejais stengiamasi tiesiog kuo mažiau keisti, kištis). > ir naujai sukurtiems aplankams uždėjinėti ir nuiminėti paukščiukus, jis > negali pakeisti programos veikimo - visiems aplankams numatytoji koduotė > taikoma priverstinai. Net jei vartotojas galvoja, kad turėtų būti > kažkokia globali nuostata, jis jos neranda, nes nauja versija jos > nepalaiko (nors de facto ja vadovaujasi). Ir tai yra VISIŠKAI toks pats veikimas, kaip buvo ankstesnėje versijoje. Vienintelis tavo pagrįstas priekaištas yra tas, kad naudotojas nebegali PAPRASTAI IR AIŠKIAI (nors iš esmės tokią galimybę jis turi) pakeisti globalios nuostatos, tačiau būtent su tokiu klausimu (wtf? kur dingo meniu punktas x?) jis, labiausiai tikėtina, ir pradės ieškoti atsakymų, panorėjęs pakeisti globalią nuostatą ir neradęs jos meniu. Sutinku ir su tuo, kad praėjus nemažai laiko naudotojas apskritai gali pamiršti apie globalią nuostatą ir nepastebėti, kad ji kažkodėl ir kažkada dingo iš meniu (čia turbūt ir būtų tavo atvejis). Tačiau vertinant bendrai, toks prisiderinimas man atrodo visiškai pagrįstas ir mažiausiai žalingas (iš principo, nepritempinėjant prie konkrečios situacijos). > > Visiškai neaišku, kokias problemas sukelia ar gali sukelti B variantas. Man tai — akivaizdu. > Tuo pat metu visiškai aišku, kokias problemas sukelia A variantas. > Pristigę logikos programuotojai sukuria jovalą, dėl kurio programa > pradeda veikti klaidingai (nebeveikia turinčios veikti ir vartotojui > reikalingos funkcijos), jei programa parametrų faile aptinka tam tikrą > pasenusios nuostatos pasirinkimą. Vėl gi — programa nepradeda veikti klaidingai. Jos veikiamas šiuo aspektu apskritai VISIŠKAI nepakinta iki to momento, kol naudotojas neužsimano pasinaudoti naujomis savybėmis. Net ir jam užsimanius, programos veikimas nepakinta, nors tampa nebeadekvatus naujų naudotojo norų atžvilgiu. > rezultatas tas pats - vartotojas dėl nesuprantamų priežasčių praranda > dalį programos funkcionalumo, ir, kas dar labiau glumina, jam lyg ir > sudaroma to funkcionalumo iliuzija, bet realiai tai neveikia. Jis NEPRARANDA, NES niekada jo NETURĖJO. Jis tiesiog neįgyja. Tai, vėlgi, yra esminis skirtumas.