RaR rašė:
>
> Nesutinku su šiais samprotavimais konkrečiu atveju. Naujoje versijoje
> bendros nuostatos nebeliko, liko tik nuostatos atskiriems aplankams.
> Vadinasi, tą bendrą nuostatą pakeitė atskiros nuostatos, tuo pačiu ta
> bendra nuostata tapo nelogiška ir nereikalinga. Šiuo atveju teisinga
> naujos versijos inicializacija būtų bendros nuostatos pritaikymas
> visiems aplankams, o tada jau naudotojas galėtų keisti viską savo
> nuožiūra, kaip ir priklauso. Tada būtų išlaikytas ir praeitoje versijoje
> nustatytas programos veikimas, ir veiktų visos programos funkcijos.

Na ir dar sykį, labiau formaliai.
Jei programoje x galioja globali nuostata z, tai dar savaime TIKRAI 
nereiškia, kad, naujoje programoje y, galima sukurti k atskirų nuostatų 
atskiroms kategorijoms ir jas visas nustatyti į z reikšmę ir kad tai bus 
visiškai TAPATU.
x programoje, išjungus globaliąją nuostatą z, ji nebegalioja niekam (nei 
naujai kuriamoms kategorijoms, nei esančioms), o iš to iš karto _seka_ 
autonominis atskirų objektų savybių pasireiškimas. Tuo tarpu programoje 
y, jau primetus z visoms atskiroms kategorijoms (objektams), nebeįmanoma 
įjungti autonominių atskirų objektų savybių niekaip kitaip, kaip tik 
*perjungti* _nuostatą_ _z_, _k_ _kartų_, visoms kategorijoms atskirai. 
Jei nuostata apskritai yra toks dalykas, kuris gali būti keičiamas ir 
kaitaliojamas, tai bent jau aš matau gana akivaizdų argumentą, kodėl 
taip neturėtų būti daroma (nes tai nėra tapatu programos veikimo/elgesio 
prasme)


> Vizualinis rodymas, kad gali keisti aplanko nuostatą ir programos
> nereagavimas į tą keitimą yra klaida.

Taip būtų ir tuo atveju, jei meniu būtų likusi ir įjungta globali nuostata.