On 02/02/2021 09:09, Sail wrote: > Tame ir bajeris, kad baimė yra afigennas jausmas, ir visi ja ir > vadovaujasi. Tamsta skaitant tarpais atrodo, kad mąstai išimtinai refleksais, o tarpais - kad išvis nežinai apie jų egzistavimą. Reiktų pasirinkti ;-) gerai gerai - suderinti nenukrypstant į kraštutinumus. > Tuo tarpu gyvenime viskas yra viso labo eilinės tikimybės, jausmai ten > nelabai įtakoja. Draudikai tą turėtų geriau papasakoti, čia jų duona > kasdieninė. Jausmai atsiranda sulyg asmeniniu santykiu. Man pvz rohinjų problemos irgi žemai kabo > Taip lėktuvais skraidyti bijo, o mašinom važinėti ne tik kad nebijo, bet > ir dar kelyje išsipisinėja. > > Kai tikimybė žūti lėktuvo katastrofoj yra daug mažesnė nei autoavarijoj. O tamsta kartais nepainioji tikimybės žūti su tikimybe išgyventi (avarijos atveju)? S. > On 2021-02-02 09:03, eSSas wrote: >> On 02/02/2021 08:09, Sail wrote: >>> Tiesiog reikia apsiprasti su mintim, kad tas reikalas yra, ir >>> tikėtina dar bus kurį laiką, ir nesukti per daug dėl to galvos. >>> >>> Čia kaip su tikimybe nusisukti sprandą autoavarijoj. Ta tikimybė >>> tikrai yra, turiu net kelis pažįstamus kuriems taip atsitiko. >>> >>> Bet važinėja gi visi, nors turėtų sėdėt važinėjimo "karantine". >> >> Teisingo pojūčio jokia matematika, ypač tikimybės, neužmuš - ane? >> Žavus tas jaunatviškas pxizmas