Kiekybiškai virusą galima nustatyti ne tik nustatant viruso RNR, bet ir baltymus. Metodika ta pati, kaip ir nustatant antikūnus prieš virusą: nustatant antikūnus kaip "jauką" naudoji viruso baltymą (paprastai Spike) ir matuoji prisikabinusius žmogaus antikūnus prieš jį, o nustatant virusą kaip jauką naudoji antikūną prieš jo baltymą (paprastai ne Spike, kuris greitai mutuoja, o kitą, N) ir matuoji prisikabinusį atitinkamą baltymą su kitais antikūnais prieš jį. Abiem atvejais yra testo laboratorinė versija, vadinamoji ELISA, kuriai reikia šiokios tokios laboratorinės įrangos ir žmogaus, pilstančio tirpaliukus, ir vadinamasis "express" testas, kurį žmogus darosi pats. Laboratorinis testas (tokia laboratorinė antigeno testo versija paprastai nenaudojama, vietoje jos naudojamas jautresnis ir geriau standartizuojamas PGR testas) yra jautresnis ir kiekybinis, o tų express testų jautrumas skiriasi, bet jis niekada nėra kiekybinis - arba išryškėja reikiama juostelė, arba ne.
Dėl to konvertavimo į gliukozę, tai tuo pačiu principu ir veikia tiek ELISA, tiek iš dalies ir express testai - abiem atvejais rezultatas įvertinamas pagal spalvinės reakcijos intensyvumą. ELISA atveju ta spalva atsiranda cheminės reakcijos metu, kai prisirišęs specialus antikūnas su tam tikru prikabintu fermentu skaido tirpale esantį tam tikrą substratą ir gaunamas spalvotas jo produktas, express teste spalvotas substratas sutelkiamas į vieną vietą.
Tai neakcentuojama, bet antikūnų testai persirgimo atveju šiuo metu paprastai rodo klaidingai mažesnį jų kiekį. Kadangi daugumoje tų testų vis dar naudojamas pradinės Wuhan atmainos Spike, o dauguma šiuo metu užsikrečia kitomis atmainomis, pagrinde delta, tai persirgusiojo organizme dalis susidariusių antikūnų nesiriša arba rišasi silpniau su Wuhan Spike. Tuo tarpu vakcinose naudojamas Wuhan Spike ir ir visi susidarę paskiepytojo antikūnai rišasi su testo baltymu, nors dalis jų nesiriš arba rišis silpnai užsikrėtus dabar dominuojančia delta atmaina.
Express antigeno testo atveju tos poblemos nėra, nes teste naudojami kruopščiai parinkti antikūnai prieš nemutuojančias N baltymo vietas.
Dėl to žmogaus, testuojant antikūnus greičiausiai buvo naudojamas testas, kuriame nustatomi antikūnai tik prieš dalį Spike baltymo (tik tokie testai buvo iš pradžių ir jie labiausiai paplitę), o skirtingų žmonių imuninė sistema yra jau genetiškai užprogramuota, kad pas juos susidaro skirtingi antikūnų rinkiniai, ne visiems gali susidaryti efektyvūs antikūnai prieš tą pačią nedidelę baltymo dalį, bet pas tą žmogų gali susidaryti efektyvūs antikūnai prieš kitas to baltymo dalis, prieš kitus baltymus, taip pat ląstelinis imunitetas tą patį ir kitus baltymus, ko masiškai naudojami testai nematuoja. Be to, net jei po vakcinacijos nesusidarė efektyvių antikūnų prieš Spike baltymą, nereiškia, kad ji buvo visiškai neefektyvi - galėjo prieš jį susidaryti ląstelinis imunitetas.
O šiaip jau virusinių infekcijų atvejų dažniausiai žmogų nužudo, bent jau trumpuoju laikotarpiu, ne pats virusas, o stipri imuninė reakcija prieš jį. Jei organizmo imunitetas į virusą nereaguoja, dažnu atveju virusas ilgą laiką gali daugintis tokiame organizme, o tas net nejaučia jokių simptomų.

On 2021-08-22 02:12, Grzegorz Brzęczyszczykiewicz wrote:
> 2021-08-21 22:52, RaR rašė:
>> Čia tam žmogui normaliai nustatinėjo, laboratorijoje, ar greitaisiais >> testais? > > Kiek žinau - laboratorijoje.
> > Neaišku, ar čia keliama problema, kad nesusidarė antikūnai, ar
>> kad testai blogi? Jei darė kiekybinius laboratorijoje ir nebuvo - tai >> greičiausiai dėl kažkokių priežasčių jam jų nesusidarė pakankamai. > > Visuomet bus žmonių, kuriems imunitetas tiesiog nesusidarys. Ir ko gero > jiems būtų naudinga tai žinoti.
>> Bijau, kad greitųjų kiekybinių testų, tiek antikūnams, tiek >> antigenams, tau teks ilgokai laukti.
> > Buvo kažkoks projektas pradėtas, kad viruso kiekį konvertuoja į > gliukozės kiekį. O gliukozę išmatuoti jau mokam.
> >