>> O tai ką, skiepų galiojimui jau nustatytas terminas? > > Izhaelis labiausiai pažeidžiamas grupes skiepija trečia doze. Kaip > suprantu vien todėl, kad nežinomas efektyvaus imuniteto laikotarpis ir > dar nėra objektyviu kriterijų pakankamam antikūnių lygiui nustatyti. > > Čia ne klimatinė kamera, kad 300 šalčio ciklu prasukti per savaitę ar > dvi :) Čia aš apie tą galimybių pasą - matavotės kada kam baigsis galiojimas. Tai, kiek žinau, galiojimas po 7 mėn baigsis tik persirgusiems ir nesiskiepijusiems, o pasiskiepijusiems galiojimo pabaiga kol kas nenustatyta. >> Kiek žinau, tik persirgusiems, nors tas sprendimas nėra labai >> pagrįstas. > > Va čia norėčiau plačiau. Jei imunitetas išlaikomas tik tam tikrą laiką, > tai nesvarbu kokiu būdu jis susiformavo - skiepais ar persirgimu? > Dėl to imuniteto, tai nėra aišku kiek laiko ir kokiu lygiu jis tęsis. Tą pusę metų persirgusiems nustatė pagal pavasarį atliktą tyrimą, kad jiems vidutiniškai po pusmečio gan ryškiai pradeda mažėti antikūnų kiekis. Skiepų atveju tokių duomenų nebuvo, nes tiesiog dar nebuvo nepraėję tiek laiko nuo skiepijimo pradžios. Dabar jau pasirodė duomenų, kad lygiai taip pat po pusmečio mažėja antikūnų ir po skiepų. Ir čia yra normalus, seniai žinomas dalykas - negali visą gyvenimą išsilaikyti labai didelis antikūnų kiekis visiems patogenams, su kuriais susiduria žmogaus organizmas, nes galiausiai nuo jų ir kraujas sutirštėtų. Galiausiai lieka atminties ląstelės, kurių dėka, pakartotinai susidūrus su virusu, greitai pakyla specifinių antikūnų kiekis ir organizmas dažniausiai lengvai susitvarko su infekcija. Todėl ir nieko nuostabaus, kad paskiepytas ar persirgęs po kurio laiko gali pajusti kažkokius lengvus simptomus ir PGR-u pas jį aptinkama kažkiek viruso - tai, tikriausiai, vyksta ir kitų skiepų/ligų atveju, tik niekas paprastai netirdavo žmonių, kurie rimčiau nesuserga. Skiepai/persirgimas neįpakuoja tavęs į kažkokį skafandrą, kad nepatektų virusas, jie padeda lengviau susitvarkyti su pakartotine infekcija, dažniausiai jos net nepastebi. Dėl apsaugos nuo Covid-19 trukmės buvo optimistinių lūkesčių, kadangi ištyrus persirgusius SARS-1 (užsikrėtimai buvo 2002-2004) nustatyta, kad dauguma jų dar turi visai neblogą imunitetą prieš jį. Aišku, daug ką keičia mutantai, atsirandantys dėl labai didelio pandemijos masto. Bet antikūnai - ne vienintelė specifinio imuniteto forma. Svarbus, ypač viduląstelinių patogenų atveju, ir ląstelinis imunitetas, kuris naikina užkrėstas organizmo ląsteles. Ir jei virusą organizmo skysčiuose pagrinde neutralizuoja antikūnai prieš jo paviršiaus baltymus, kurio pagrindu ir sukurtos visos vakcinos, tai ląstelinis imunitetas efektyviai veikia ir prieš kitus viruso baltymus, kurių SARS-2 atveju yra >10. Taigi, persirgus susidaro ląstelinis imunitetas (ir kažkiek antikūnų) ne tik prieš Spike, bet ir kitus baltymus. Jau prieš kurį laiką atlikti tyrimai nustatė, kad dauguma persirgusių žmonių, pas kuriuos nebeaptinkami antikūnai prieš Spike (ką visi tradiciniai antikūnų testai matuoja, dažnai tik antikūnus prieš dalį Spike baltymo), vis dar tebeturi stiprų atsparumą virusui. Be to, kiti baltymai daug mažiau mutuoja, todėl persirgusieji turėtų būti atsparesni įvairiems viruso mutantams nei paskiepyti. Apibendrinant, manau, kad persirgusiųjų imunitetas, ypač jei dar gavo kokią vakcinos dozę, turėtų tęstis ne trumpesnį laiką ir būti ne blogesnis nei paskiepytų, priedo jie turėtų būti atsparesni dabartinėms ir būsimoms viruso atmainos, tą turėtų parodyti tolesni tyrimai.