Man sitas pasakymas primine laikus, kai statem nama seneliams - pradzioje gyvenom laikinoj pasiurej kurioje buvo miegamasis su dviauksciais narais ir virtuve, atskirta uzuolaida. Grindys pluktines. Ziemai persikraustem i jau pastatyta tvarta, kitai ziemai - i neapsiltinta namo palepe. Patogumai visa laika minimalus. Ir tai buvo patys smagiausi vaikystes metai. O kai atvaziuodavo sveciu, vaikai mums tik pavydedavo :) O straipsnio autore matyt noretu, kad centras atrodytu kaip pasilaiciu getas - va ten tai tikrai europietiskas gyvenimas. On 7/6/11 10:00 AM, Bone Daddy wrote: > Liūdniausi namų statymo užmiestyje pavyzdžiai yra tokie atvejai, kai užuot tvarkingai susitvarkę kokį butą ir gyvendami kaip žmonės mieste, galėdami laisvalaikį leisti su vaikais ir draugais, lankyti renginius ir skaityti knygas, važiuoti į gamtą ir grįžti į namus mieste, gyvena vos įrengtuose namuose, visą gyvenimą juos įrenginėja arba remontuoja, nuo ryto iki vakaro purvini vaikšto tiek vaikai, tiek suaugusieji, visus pinigus ir laiką „kiša“ į namą tarnaudami savo svajonių gyvenimo idėjai.