> Ir sezoninė depresija gali baigtis liūdnai. Šiaip medikai neskirsto
> depresijos į "natūralios būsenos" ir "klinikinę". O prieiti prie to žmogus
> gali ne tik dėl išorinių priežasčių, bet ir dėl vidinių - savo genų ir
> fiziologijos.
Aš galiu pasakyti tik tiek, kad jie žmogus, atribotas nuo dabartinės
kultūros primetinėjami gyvenimo stiliaus vis vien suserga depresija net ir
Šveicarijos alpių kaimo gyvenimo sąlygomis - pilnai sutinku, kad tai
klinikinė depresija, kurią reiktų jam padėt gydytis visomis įmanomomis
priemonėmis.
Tačiau jei populiacija gyvena tokį gyvenimo stilių, kad jos žymiai
daliai (tarkime 10-15%+) reikia antidepresantų ir kitokios pagalbos, o dar
didelė dalis yra nediagnozuota pagal jūsų minimus kriterijus, tai jau nebe
organinė liga, už kurią žmogus neatsakingas, o tai jo paties pasirinktas
(nepriklausomai sąmoningai ar ne) savęs niokojimas. Toks pats, kaip
alkoholio vartojimas, rūkymas, nesaugus seksas ar narkotikų vartojimas.
Ir argumentuoti galiu tuo, kad giminėje esantys keli medikai tą
patvirtina - kad bent ketvirtis šiandienos pacientų ateina ne tiek dėl
organinių problemų ar pakitimų, o dėl psichosomatinių sutrikimų, dažnai
sąlygotų jų prisiimto gyvenimo stiliaus, įsipareigojimų ir pan.
> Še tau, ekologinės pusiausvyros saugotojas... O aš savaitgalinės neturiu,
> su ta pačia taupiąja ir savaitgaliais... Taip geriau pagalvojus, turbūt,
> savo gyvenime atrastum ir daugiau momentų, kai be reikalo didini
> entropiją.
Radai prisikabinti prie ko, nes pats tau įdaviau įrankį? =) Aš su taupia
važiuoju taip pat ir savaitgaliais. Bet su netaupia nevažinėju
start-stop-miestas-trumpas ciklas. Ir kiek sutaupau ir sukuriu ekologijos
per visus likusius procesus, tikrai atperka su kaupu papildomą litrą
benzino. Ir nuo kito pavasario sezono sėsiu ant motorolerio mieste, jei leis
oras, o gyvenamąją vietą pakeičiau taip, kad iki darbo važinėti pradėdu
dviračiu. Ir visa tai ką pasakiau nereiškia, kad aš stengiuosi sutaupyti
tam, kad įgauti moralinę teisę teršti. Tiesiog manau, kad savo ekologijos
schemoje taikau pareto principą - sutaupau/išsaugau 80, kad galėčiau
džiaugtis likusiais 20, ir kad tą galėtų daryti mūsų vaikai.