Tema: Re: Lietuvos asmens duomenų sargai neišdavė leidimo vykdyti „Google Maps Street View“ projektą
Autorius: Laimis
Data: 2012-05-22 21:00:04
KEdas rašė:

> Tu gal bent truputį skaityk ką rašai! Automobilio valstybinio numerio

Tu gal atsipeikėk ir atidžiai skaityk kas cituojama.
„Asmens duomenys – _bet_kuri_informacija_, _susijusi_su_fiziniu_ 
_asmeniu_ duomenų subjektu, _kurio_tapatybė_yra_žinoma_ arba _gali_ 
_būti_tiesiogiai_ar_netiesiogiai_nustatyta_, pasinaudojant tokiais 
duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, 
fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio 
pobūdžio požymiai“. Galiu tik pacituoti ADTAĮ komentarą, kad praplėstum 
akiratį:

a) Bet kuri informacija
Platus apibrėžimo spektras apima visokią informaciją, susijusią su 
fiziniu asmeniu, net lengvai gaunamą ir neesminę informaciją ir 
duomenis. Sąvoka „informacija“ apima garso, vaizdo, genetinius duomenis, 
pirštų atspaudus ir t.t. (apie vaizdo ir garso duomenis skaitykite 
Direktyvos 14 įžanginėje dalyje). Nuomonė ir subjektyvūs vertinimai 
(pvz., „įsiskolinęs“, „geras klientas“, „mergišius“, „nepatikimas“) – 
tai taip pat informacija ADTAĮ apibrėžta
prasme.

b) susijusi su
Visiškai nesvarbu, ar duomenų paskirtis yra informacija apie asmenį arba 
ne. Svarbu yra tai, kad duomenys yra siejami su tuo asmeniu. Paprasti 
statistiniai ar mikrogeografiniai duomenys nėra
siejami su atskiru asmeniu. Tačiau tai, kad kažkas priklauso statistinei 
grupei (pvz., „mokumo nustatymas“)1, – tai su asmeniu susijusi 
informacija, ir todėl laikoma asmens duomenimis.

c) tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta
Asmens tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai iš duomenų arba 
netiesiogiai iš duomenų, susijusių su kita informacija, kurią turi arba 
gali gauti duomenų valdytojas. Asmens tapatybė gali būti nustatyta pagal 
asmens pavardę, kodą, nuotrauką, genetinį kodą arba kelių svarbių
kriterijų ir veiksnių grupę (adresą, gimimo datą, profesiją ir pan.). 
Net jeigu asmeniui yra suteikiamas slapyvardis, jo tapatybė gali būti 
laikoma tokia, kurią galima nustatyti, jeigu duomenų valdytojas žino 
„raktą“ (kodą ar atitinkamą slapyvardžių sąrašą) ir gali susieti
slapyvardį su atitinkamu duomenų subjektu.
Tokiu būdu prieiname prie sąvokos „tapatybės nustatymo reliatyvumas“2. 
Ją galima pailiustruoti šiuo pavyzdžiu: duomenų bazėje yra aiškiai 
nurodyta pavardė ir tam tikra papildoma informacija, iš kurios tapatybės 
nenustatysi. Ši pavardė (tapatybę nusakanti informacija) yra
pakeičiama kažkokiu slapyvardžiu. Parengiamas sąrašas, kuriame nurodomi 
slapyvardžiai ir juos atitinkančios tikrosios asmenų pavardės. Jeigu tam 
tikra organizacija turi ir duomenų bazę, ir tokį sąrašą, jos turimi 
duomenys laikomi asmens duomenimis. Ši organizacija gali nesunkiai
nustatyti duomenų subjekto tapatybę. Jeigu duomenų bazė yra perduodama 
kitam asmeniui, tačiau slapyvardžių su tikromis pavardėmis sąrašas lieka 
pirmosios organizacijos rankose,

> Tu tai išskaitei nutartyje ar pats sukūrei? Aš matau, kad turėjau
> suvokti, kad RAŠTO TURINYS negali būti skelbiamas, nes jis
> „konfidencialus ir neskelbiamas“.
> Neatsakei į klausimą.

Aš išskaičiau tai iš tavo cituoto ABTĮ, kuriuo čia mosikuoji ant 
kiekvieno kampo, reikia nereikia. Jei byla ir nuosprendis yra *vieši* 
(nors susipažinti su jais vis tik yra tam tikrų reikalavimų: tapatybė, 
tam tikra forma, matyt sutikimas/pasižadėjimas neplatinti ko negalima ir 
pan.;), tai toks raštas, kaip toks, negali būti konfidencialus.
Belieka tik tam tikras to _rašto_turinys_, kuris gali būti 
konfidencialus, t.y. asmens duomenys.

> Jie ir nepaskelbti, pažiūrėk kas yra asmens duomenys pagal ADTAĮ.

Matau bukumą arba perkaitimą. Ne kitaip. Tau teismas prieš nosį parašė, 
kas yra asmens duomenys (t.p. valst. nr. *yra* asmens duomenys). O tu 
dabar man siūlai skaityti ADTAĮ ir kažkaip išskaityti, kad tai nėra 
asmens duomenys...

>
>> „Norėdamas susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo pateikia
>> nustatytos formos prašymą, jame nurodo savo vardą, pavardę, gyvenamąją
>> vietą ir asmens kodą. Susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tvarką
>> nustato teisingumo ministras ir Lietuvos vyriausiasis archyvaras.“
>>
>> Tokiu būdu išlaikoma asmens duomenų kontrolė ir viešumo, bei duomenų
>> apsaugos balansas.
>
> Vėl kuri. Prašymas reikalingas jei nori susipažinti su VISA bylos
> medžiaga. Nutarimas skelbiamas viešai be jokių prašymų, tokia ir yra jo
> esmė.

Nutarimas skelbiamas viešai su asmens duomenimis? Tikrai?! Tai kur gi 
tie asmens duomenys nuasmenintose nutartyse internete? Tai kas čia kuria?
Kad viešo posėdžio metu nutarimas perskaitomas (ar dalyviams pateikiamas 
raštiškai) visiškai nereiškia, kad tu įgyji teisę disponuoti asmens 
duomenimis, kaip tinkamas.

> Skaityk nutartį. Pažeidimo aš nepadariau, tad nešmeižk.

Matau arba bukumą arba perkaitimą. Kas tave šmeižia? Atsitrenk į kampą 
ir atsipeikėk. Aš tik svarstau, kokia būtų hipotetinė baigtis pačiame 
aukščiausiame (kompetentingiausiame) teisme.

>
>> Triuškinantis išteisinimas, „atsikabinkit nuo žmogaus, ir nesikabinėkit,
>> nekišdami čia tos duomenų apsaugos“, VARGIAI įmanomas, nes ADA
>> argumentai tikrai pagrįsti.
>
> Jie net nenagrinėti. Negi tu nematai, kad logikos nutarime nedaug,
> teiginiai niekuo nepagrįsti, argumentų praktiškai nėra.

Vėl gi, matau bukumą arba perkaitimą. Teismas kaip tik ir nustatė, kad 
ADA argumentai dėl asmens duomenų ir dėl ATPK taikymo formaliai teisingi:

„Teisėjų kolegija, remdamasi Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, 
jog internetiniame komentare nurodyti duomenys yra pakankami, kad 
netiesiogiai būtų galima nustatyti transporto priemonės savininką, t. y. 
konkretų asmenį, todėl šie duomenys pripažintini asmens duomenimis. Taip 
pat, įvertinus Įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas (duomenų 
valdytojas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris vienas arba drauge su 
kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones), darytina 
išvada, kad E. K. disponavo asmens duomenimis ir pats nusprendė savo 
turimą (gautą iš policijos) informaciją paskelbti viešai, todėl jis 
atitinka duomenų valdytojo požymius. Taigi formaliai E. K. veika 
atitinka objektyviuosius ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje numatyto 
pažeidimo požymius.“


> Norėjau kompetentingo argumentuoto atsakymo ir išaiškinimo KODĖL
> automobilio valstybinis numeris laikytinas asmens duomenimis.

Tu dar sykį perskaityk nutartį.

> Taip pat tikėjausi atsakymo į visus mano pateiktus teiginius, kodėl man
> ADTAĮ apskritai neturėtų būti taikomas. Ten buvo bent 5 punktai.

„Taip pat, įvertinus Įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas (duomenų 
valdytojas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris vienas arba drauge su 
kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones), darytina 
išvada, kad E. K. disponavo asmens duomenimis ir pats nusprendė savo 
turimą (gautą iš policijos) informaciją paskelbti viešai, todėl jis 
atitinka duomenų valdytojo požymius.“


> Tikėtina. O šiaip įdomu – tu pats kaip su teismais esi susidūręs, ar esi
> dalyvavęs posėdžiuose, bylinėjęsis, etc.

Ne.