Nežinau, turbūt tą kainos nustatymo modelį galima tobulinti. Tiesą sakant, tas modelis neatitinka visiškai laisvos rinkos modelio, kai kainą betarpiškai sutaria pirkėjas su pardavėju, bet gal sunku elektros rinką padaryti visiškai laisvą.

O dėl dujų tai, vieną vertus, nedidelis bet koks prekės trūkumas rinkoje ją užkelia žymiai smarkiau nei tokia dalimi, kiek jos trūksta, jei paklausa nėra elastinga - pirkėjas negali tiesiog atidėti pirkimo, kai ji bus pigesnė. Tas pats ir su pertekliumi - kaina krenta daug smarkiau, nes pirkėjui reikia tiek, kiek reikia, o jos atsargų negali kaupti nei pirkėjas, nei pardavėjas.

Kitą vertus dujinės elektrinės būtent ir atlieka tą balansavimo funkciją - kai susidaro deficitas, jas nesunku kokiam mėnesiui užkurti ir patenkinti paklausą. Kai dujos labai brangios, toks balansavimas labai brangiai kainuoja.

On 2022-12-13 19:13, Laimis wrote:
> RaR rašė:
>> Tai pagal tave energetinė krizė Europą ištiko dėl elektros kainų
>> liberalizavimo (beje, jis prasidėjo jau daug anksčiau, tuomet kainos
>> buvo visiškai žemos), o ne dėl ruskių karo prieš Ukrainą (pagrindinis
>> veiksnys)? Juk mūsų regionas staiga nustojo pumpuoti rusišką elektrą, ir
>> visai Europai beveik užsukti rusiškų dujų kraneliai. Elektros kainos
>> numušimui trumpuoju laikotarpiu daug kas mato kaip efektyviausią
>> priemonę būtent dujų kainų numušimą.
> > Vokietijoje ~40% elektros pagamina žalioji energetika, ~12-13% atominės,
> anglis ~9-10%, dujos ~15%, lignitas ~19%. Kitose šalyse dar geriau (kur
> daug hidroenergijos). Tai kaip taip gaunasi, kad net ir pusei
> energetinio kuro nesudarančiai generacijai stipriai pabrangus, taip
> stipriai pabrango visa elektra? Tikrai, tikrai dėl dujų savikainos
> pabrango elektra ir kodėl (ar tik ne todėl, kad ir pasireiškia
> „lochatrono“ modelis, kai kaina nustatoma pagal ribinių kaštų, t.y.
> brangiausią, t.y. dujinę generaciją?)
>