> Elektros rinkos liberalizavimas yra lochatronas, čia aš visiškai sutinku > su Kuodžiu: > https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/kuodis-negailejo-karciu-zodziu-politikams-kurie-leido-ivykti-elektros-kvailystei-paaiskino-ka-dabar-daryti-n1184391 Tai Kuodžiui daug kas "lochatronas". Kažkaip į senatvę jis darosi vis labiau socialistas, apie daug ką maždaug "visi durniai, daro nesąmones", bet kažkokių savo receptų nepasiūlo, prieš kai kažkiek metų visiems "durniams" siūlydavo atlikti kaštų ir naudos analizę. Matyt, ilgas sėdėjimas šiltame valdiškame poste be jokios atsakomybės ir praktinio problemų sprendimo trūkumas daro savo. > Dėl tos dalies, kad gamintojas gauna pelną, tai kitose šalyse sugebama > pasiūlyti žymiai mažesnes kainas buitiniams vartotojams (o ir verslui), > nei LT. Kaip manai kodėl? > Gaila, kad aktualesni duomenys mokami: > https://www.globalpetrolprices.com/Estonia/electricity_prices/ Nežinau, kelia įtarimų tavo nuorodos kainos. Vidutinė namų ūkio kWh kaina 2022 kovo mėnesį Lietuvoje 32,7 ct? Pažiūriu senas sąskaitas - 1 kWh dienos tarifas - 17,1 ct, nakties - 11,5 ct, čia galutinė, su visais PVM, plius 3€ abonentinis mokestis už planą "Namai". Ir tokią kainą mokėjo absoliuti dauguma buitinių vartotojų, nes buvo įvykęs tik pirmas liberalizacijos etapas, bet ir į jį patekę buvo pasirašę sutartis tikrai ne už >30 ct - tokios kainos buitiniams vartotojams tiek biržoje, tiek sutartyse, atsirado tik šią vasarą. > Ir kaip manai ar estams reikia daugiau skolintis nei mums kompensacijoms > (jei apskritai reikia)? > Bet čia aš vėl noriu priminti Kuodžio siūlomą modelį, kai valstybinis > gamintojas, nesivaikydamas pelnų ir išlaikydamas visų generuojančių > šaltinių balansą suvidurkina kainas ir jas stabilizuoja (tiek > vartotojams, tiek verslui ir apskritai ekonomikai) Tai toks modelis su centriniu planavimu jau buvo. Kitų prekių-paslaugų rinkoje Centrinio plano komiteto valdomi modeliai buvo neefektyvūs ir žlugo. Elektros rinką liberalizuoti sudėtingiau, bet dabar jau atsiranda techninės galimybės, todėl tai ir daroma rinkos ekonomikos šalyse. Geriausiai ir greičiausiai į rinkos poreikius reaguojama, kai jos dalyviai balsuoja savo pinigine. Taip kiekvienas gamintojas ir vartotojas prisideda prie rinkos balansavimo - stengiasi elektros vartoti daugiau bei tiekti mažiau, kuomet ji yra pigesnė ir vartoti mažiau bei tiekti daugiau kai ji yra brangesnė. Jei kainų skirtumas yra pakankamas, atsiranda dalyvių, kurie sugalvoja kaip efektyviai akumuliuoti energiją, kai ji yra pigi ir tiekti į rinką, kai ji yra brangi. Ir jeigu dabar to dar nelabai yra, galimybė uždirbti ar sutaupyti skatina privačią iniciatyvą, inovacijas ir pan. - kai yra paklausa, atsiranda ir pasūla.