Verkšlent žmonės visada ras dėl ko. Kiekvieno rizikos įvertinimas yra individualus, kažkokiais įstatymais sunku žmogų blaiviau ją įvertinti. Esmė yra ta, kad pas mus dabar praktiškai visa rizika užkrauta ant skolininko pečių - taigi, motyvacijos atsakomybei, atrodytų, pakanka. O bankų rizika praktiškai net nelabai priklauso nuo NT kainų smukimo, ji atsiranda tik tada, kai bankas fiziškai nebegali nieko išspausti iš kliento. Apie kliento padėtį tokiu atveju net nešneku. Jeigu klientas kritus būsto kainai tiesiog galėtų grąžinti jį bankui be tolesnių finansinių pasekmių, bankai daug atsargiau pustų NT burbulą, nes jo sprogimas jiems iš karto finansiškai atsilieptų.
Apibendrinant mano mintį - sunku priversti žmones atsakingiau vertinti savo riziką - jie yra skirtingo charakterio, dažnai neturi patirties, pagaliau individualios rizikos praktiškai neįmanoma statistiškai įvertinti. Bankas turi daug patirties ir reikalingą kvalifikaciją, turėdamas daug klientų jis gali statistiškai įvertinti savo riziką, todėl įstatymais privertus juos  dalintis rizika su klientu, jie elgtųsi atsakingiau. 

"Ruta" <rutapeter@online.de> wrote in message news:haumq9$oe$1@trimpas.omnitel.net...
> Reiškia, mes iš principo kalbam apie tą patį - rizikos valdymą.
> Tik nesusitariam, kuri to rizikos valdymo dalis turėtų priklausyti ir 
> pačiam paskolos ėmėjui :))
> 
> Šiaip, žinoma, tu teisus, kad būsto paskolos / elgsena su jomis (tiek iš 
> bankų, tiek iš vartotojų pusės) gana stirpiai priklauso nuo valstybės 
> politikos reguliacinių įstatymų pavidalu. Tai labai aiškai matosi, pvz., 
> palyginus atitinkamus Vokietijos ir Anglijos sektorius.
> 
> O betgi lieku prie savo nuomonės, kad tam tikra tos rizikos dalis 
> priklauso ir vartotojo atsakomybei, ir jis privalo tą suvokti ir 
> atitinkamai įvertinęs priimti sprendimą. Jeigu tai būtų buvę daroma, 
> šiandien verkiančių būtų daug mažiau. Manau.
> 
> RaR schrieb:
>> Tos paskolos yra normalus dalykas, būsto paskolos daug labiau paplitusios stipresnės ekonomikos šalyse nei pas mus. Ir aplamai visas kapitalizmas sukasi ant paskolų. Aš kalbu tik apie rizikos valdymą. Visų pirmą kad nebūtų tiek rizikuojama išduodant paskolą ir tuo pačiu nebūtų taip greitai išpučiami burbulai. Antra, apie pasiskolinusiojo riziką - kad netekus pajamų ar joms smarkiai sumažėjus (nuo to niekas pasaulyje nėra apsaugotas, teigti kad tą galima numatyti - visiškas absurdas) nereikėtų galvoti apie savižudybę. Abi šias rizikos puses labai pakoreguotų normalus asmens bankroto įstatymas - bankai atsakingiau dalintų paskolas, skolininkams neįvyktų tokios didelės tragedijos netekus pajamų.
>> 
>> 
>> "Ruta" <rutapeter@online.de> wrote in message news:haukuu$t9e$1@trimpas.omnitel.net...
>>> RaR schrieb:
>>>> Nesuprantu aš tokių išvedžiojimų. Po laiko visi gudrūs. Jei prieš metus kas nors ir galvojo, kad atlyginimų augimas kuriam laikui gali sustoti, tai apie mažėjimą niekas tikrai negalvojo. 
>>> Kurios vietos nesupranti? Net jeigu ir negalvoti apie algų mažėjimą - 
>>> pagalvoti apie tai, kad vaikui gimdyti ir auginti bent tam tikram laikui 
>>>  viena alga sumažės (ar iš viso dings) - nepriklauso nuo krizės ar ne 
>>> krizės.
>>>
>>> Iš viso, tikėtis, kad per 25 metus (o 25 metai - tai čia dar mažai, ėmė 
>>> žmonės ir 30-40 metų, t.y., visam darbingam gyvenimui) šeimos finansinės 
>>> aplinkybės tik gerės ir imti paskolą pagal viršutinę įmanomą ribą, 
>>> nepasiliekant jokios "atsargos" nenumatytiems atvejams - tai pačių 
>>> kvailumas, nėra ko dabar verkti, kad kalti bankai ar vyriausybė (kurią, 
>>> beje, patys ir išsirunko, juk rinkimuose visi aktyviai dalyvavo, ar ne? 
>>> :-/ ) Rizikavo, ir stipriai. ir kaip visada su rizika - galėjo gautis, o 
>>> galėjo ir nesigauti. Bėda tame, kad daug kas nesuprato, kad rizikuoja, o 
>>> galvojo, kad "perka" patikimą produktą už pigią kainą - užtai dabar ir 
>>> verkia, nes jaučiasi apgauti.
>>>
>>> O bankai - ką bankai: tai ne labdaros organizacijos, o pelno siekiančios 
>>> įmonės, turinčios savų interesų ir norinčios kuo pelningiau parduoti 
>>> savo prekę - tame tarpe kreditus.