Dėl kantrumo galima ginčytis, nors mano nuomone jie gana kantrūs. O dėl individualizmo sutikčiau, ir čia gal ne tik sovietinis paveldas. Juk dauguma savo šaknimis - kaimiečiai. O kaimiečiams labiausiai rūpi savo troba. Čia man atrodo ir storžieviškumas, grubumas, nevalyvumas iš to. Paprastai tie bruožai stipriau pasireiškia tų tautų atstovuose, kurie gyvena retai apgyvendintose teritorijose. Šios savybės, pvz, dar labiau išreikštos pas rusus. O kokie nors kinai, japonai yra mandagūs, moka vienas kitam neužkliūti. Mano žmona kartą tualeto eilėje laukė kol praeis japonių autobusas, tai paskui stebėjosi, kad praėjus tiek žmonių buvo ideali tvarka. "Bronco" <TRINTI_bronco.mai@gmail.com> wrote in message news:han5ok$bau$1@trimpas.omnitel.net... Faktas wrote: > tikrai labai kantrūs, įprato per tiek dešimtmečių būt stumdomi ir už vergus laikomi. > Jei teiginys "nekantrūs žmonės visada vienijasi ir maištauja" būtų universali tiesa, tada pritarčiau tokiai populiariai nuomonei, jog "lietuviai yra kantrūs". Bet tai negali būti tiesa, nes lietuviai, priešingai prancūzams, yra visiški individualistai, jiems nerūpi "kita troba", o tik sava. Ar tai tautos mentalitetas ar post sovietinis palikimas ar nežinau, bet faktas yra būtent toks. O lietuvių nekantrumas akivaizdžiai matomas ir yra stipriai išreikštas, tik lietuviai jį demonstruoja kitaip, pvz. balsuoja kojomis (emigracija) arba kulkomis (sau ar kitiems į kaktą).