RaR schrieb: > Nesuprantu aš tokių išvedžiojimų. Po laiko visi gudrūs. Jei prieš metus kas nors ir galvojo, kad atlyginimų augimas kuriam laikui gali sustoti, tai apie mažėjimą niekas tikrai negalvojo. Kurios vietos nesupranti? Net jeigu ir negalvoti apie algų mažėjimą - pagalvoti apie tai, kad vaikui gimdyti ir auginti bent tam tikram laikui viena alga sumažės (ar iš viso dings) - nepriklauso nuo krizės ar ne krizės. Iš viso, tikėtis, kad per 25 metus (o 25 metai - tai čia dar mažai, ėmė žmonės ir 30-40 metų, t.y., visam darbingam gyvenimui) šeimos finansinės aplinkybės tik gerės ir imti paskolą pagal viršutinę įmanomą ribą, nepasiliekant jokios "atsargos" nenumatytiems atvejams - tai pačių kvailumas, nėra ko dabar verkti, kad kalti bankai ar vyriausybė (kurią, beje, patys ir išsirunko, juk rinkimuose visi aktyviai dalyvavo, ar ne? :-/ ) Rizikavo, ir stipriai. ir kaip visada su rizika - galėjo gautis, o galėjo ir nesigauti. Bėda tame, kad daug kas nesuprato, kad rizikuoja, o galvojo, kad "perka" patikimą produktą už pigią kainą - užtai dabar ir verkia, nes jaučiasi apgauti. O bankai - ką bankai: tai ne labdaros organizacijos, o pelno siekiančios įmonės, turinčios savų interesų ir norinčios kuo pelningiau parduoti savo prekę - tame tarpe kreditus.