ir tiki tom pasakom, kad fura geriau stovetu 1.5 men, nei pavaziuotu tuscia 
iki vokieciu ir is ten pasiimtu krovini? Navaras mazesnis, bet kuo daugiau 
km, tuo maziau nuostoliu.
plius valstybe numato, kad jei jau issiuntei i komandiruote, tai 
dienpiningiai ir kapsi ir jie sumokami. Tik va kai fura stovi, tai nelabai 
saliarkos nusipilsi, nebent webasta "nustoja" veikti, tada reikia motora 
pabirbinti.

o dabar paziurek furisto pliusai darbdavio akimis:  vaziuoja su zmona, 
reiskias nepilnai isdirbtos darbo valandos, pamate europa - reiskias 
nuvaziuoti papildomi kilometrai.

-- 

razumas

"Arj" <root@ibm.com> wrote in message 
news:ifa6qg$e1u$1@trimpas.omnitel.net...
> deje, bet rizika tokia nesa. Ir cia jau paciam vairuotojui yra labai 
> blogai, jei pvz turi savo vardu registruota nama ar panasiai.
>
> O saip ignas teisingai sako - darbdaviai sitoj srityj tikrai pataupo ant 
> darbuotoju, darbuotojai stengiasi kitur atsigruotpi.
> Pusbrolis su fura varineja, tai yra pasakojes bajeriu, ko pasekoj vos ne 
> kiekvienas reisas "kas ka".
> Va paskutinis pvz - isvare i italija (ar pan.) tipo "pirmyn ir neuzilgo 
> atgal". Tas "neuzilgo" pavirto i 6 savaites sedejimo vakaru europos gale, 
> kol suorganizuos krovini. Konkreciu atveju dienpinigiu uz ta sedejima 
> nemoka ar kaip (detaliu nezinau), bet rezultate darbuotojas su tuo reisu 
> sedo labai zenkliai i minusa (t.y pragyveno 2 men furoj, + pravalge >3 men 
> alga).
> Nu ir ko noreti po to? Kad darbuotojas lojalus butu? Aisku, sako yra ir 
> pliusu - pvz su zmona vasara neblogai po europa su fura pakeliavo (t.y. i 
> reisus imdavo zmona, nakvojo furoj, "nakvynes" derindavo taip kad arciau 
> miestu ir panasiai. Aisku visko ko norejo neaplanke, bet europos pamate 
> nemazai.