nepamirskim vieno dalyko, kad vegetarizmo filosofijos atsiradimui gali buti labai pragmatiskos priezastys.
Kraste, kur gyventoju tankumas didelis ir yra tam tikros gamtines salygos, uztenka elementariu empyriniu pastebejimu, kurie susiveda i pvz.:
- augalinis maistas auga gerokai greiciau
- augalinio maisto kiekis susertas uzaugint mesai yra didelis, o prieaugis mazas ir letas, t.y. norint augint daug mesos be maisto gali likti dalis gyventoju
- per metus gali uzaugint viena gyvuli, bet turet 3 derlius
- gyvunu auginimui reikia atitinkamu salygu: pvz. didziules pievos, atviri plotai, kuriuos reikia atsikovot nuo gamtos, saugot nuo grobuoniu, tuo tarpu tame paciame plote su mazesnem jegos sanaudom uzauga gausybe augalu 
- gyvulinis maistas jautresnis oro salygoms, reikalauja greito suvartojimo ar daug daugiau darbo norint ji issaugot laike

tokiu atveju protingesniu zmoniu sukuriamos taisykles, nusakancios, kad reikia valgyt augalini maista, kad tai yra geris ir t.t.
Karve 'sventa' todel, kad isdziovinus jos "bandas", gautas suvirskinus augalini maista, gali naudot kurui, tuo issaugant medzius, kurie Indijoj labai brangus ir ju nesaugant, salis liktu plyne. 
Celibatas reikalingas tam, kad butu isaugoti baznycios turtai - nera paveldejimo, nera papildomu islaikytiniu burnu. Tos religijos, kuriu sventikai turi palikuoniu yra gerokai skurdesnes.

"Dex" <virginilijus@one.lt> wrote in message news:h36u0t$74v$1@trimpas.omnitel.net...
> bet visgi, drisciau teigti, kad vegetarizmas, kaip indusu filosofijos 
> dalis, nevestu pasaulio i alergija ir ciauduli, nes mesos nevalgymas 
> mazina ir slopina agresija (tiksliau mesos valgymas agresija skatina, 
> taip butu tiksliau) ir remiantis visomis rytu filosofijomis - butent 
> agresijos slopinimas zmoguje gali atvesti zeme i tobula santvarka, ir 
> TIK agresijos skatinimas veda i susinaikinima :) Think twice
> 
> Dex
>