On 2013.05.21 20:08, RaR wrote: > Jeigu skolos būtų nurašomos, tada taip - pinigų išleidimas be jokios > galimybės juos išimti iš rinkos. Bet kiekviena valiuta gyvuoja tol, kol > ji nėra leidžiama į apyvartą be jokios galimybės ją iš ten išimti. Pvz. > JAV buvo laikotarpių kai valstybės skola siekdavo žymiai didesnį > procentą BVP net nei dabar, ir ji visada sugebėdavo tą skolą sumažinti, > t.y. išpirkti didelę dalį obligacijų ir grąžinti didelę dalį > pasiskolintų pinigų. Kadangi FED'ui nė karto neteko nurašyti skolų ir > prarasti kontrolę nors daliai savo išleistų dolerių, todėl juo tokį ilgą > laiką ir pasitikima. Natūralu. Juk JAV valstybinis sektorius bet kuriuo momentu gali išleisti neribotą kiekį dolerių ir padengti visus savo įsipareigojimus, t.y. JAV negali bankrutuoti. Dėl to ir yra pasitikėjimas. O JAV "skola" mažėjo visų pirma dėl to, kad BVP augimas lenkė "skolos" augimą, o ne dėl to, kad JAV tikslingai siekė sumažinti skolą (nors buvo ir tokių etapų). Tuo tarpu eurosistema braškėjo ant ribos, kol ECB atsisakinėjo dengti valiutų sąjungos narių įsipareigojimus. Kai politika pasikeitė - situacija gerokai stabilizavosi. > Galima iki užsimušimo įrodinėti kas pirmiau - višta ar kiaušinis. Aišku, > jokia normali valdžia šiaip sau valiutos ir tuo pačiu ekonomikos > nežlugdo, dažniausiai tai kyla iš desperacijos susidūrus su sunkiomis > ekonominėmis problemomis, bandoma prasilaikyti bent kažkiek iki visiško > žlugimo. Tačiau faktas, kad esant hiperinfliacijai ekonomika normaliai > funkcionuoti negali - sutrikę atsiskaitymai, neįmanomas taupymas, > investicijos ir skolinimas. Todėl gelbėjant bet kokią žlugusią ekonomiką > praktiškai visada pradedama nuo priemonių prieš hiperinfliaciją. Pritariu. > Čia ne gariūninė terminologija, o visuotinai priimta. Tai tu > nekonvertuojama valiuta vadini "fiat currency", o tikroji > konvertuojamumo esmė ta, kurią jau parašiau. Tai, ką tu vadini > konvertuojama valiuta, iš tikrųjų yra "pririšta" valiuta (pegged > currency) - ar tai prie kitos valiutos, ar prie aukso. Ir šiaip, nors > oficialiai "fiat currency" į nieką fiksuotu kursu nekeičiama, visos > tokios valiutos yra garantuotos didesniu ar mažesniu kitų valiutų, > vertybinių popierių ir tauriųjų metalų rezervais. Kitaip tokios valiutos > kiekio būtų neįmanoma reguliuoti, ir ji ilgai neišsilaikytų. Tai opiumas liaudžiai. Fiat valiutos yra "dengtos" įstatymu, jų kiekio reguliuoti iš esmės neįmanoma, bet kaip matome jos sėkmingai išsilaiko. > Vėl tu giedi tą pačią maišalynę. Vyriausybės obligacijas platina dėl to, > kad nori pasiskolinti pinigų, jos jokių palūkanų normų nenustatinėja - > tai ne jų funkcijos. O centriniai bankai gali rinkoje pirkti tas > obligacijas, gali jas parduoti, taip didindami ar mažindami pinigų kiekį > rinkoje ir kartu su kitomis priemonėmis nustatydami užsibrėžtą palūkanų > normą. Tamsta vis bandai įrodyti, kad vyriausybė, iždas ir centrinis bankas yra "atskiros respublikos" tarpusavyje neturinčios nieko bendro. Tipo lebedj rak da ščiuka ir kiekvienas tempia vežimą į savo pusę. Šiek tiek teisybės tame yra ir ta ideologinė nuostata dėl funkcijų atskyrimo, nepriklausomybės ir t.t. dažniausiai tik trukdo sistemai dirbti maksimaliai efektyviai. Bet žiūrint makro lygyje tai tik techninės smulkmenos, nekeičiančios fakto, kad tos institucijos tėra vieno valstybinio sektoriaus dalys. > Žinai, jeigu dauguma diskutuojančiųjų njūsuose perskaitytų apie > diskutuojamą subjektą bent straipsnelį wikipedijoje, jie tiek daug > sužinotų, kad dažnai net neliktų apie ką ir diskutuoti. Perskaityk > wikipedijoje straipsnelius "FED", "Central banking", dar kelis, ir > sužinosi atsakymus į visus klausimus ekonominėmis temomis, kurie tave > kankina jau keletą metų. Pastebiu, kad labai daug žmonių metų metus > samprotauja kai kuriomis temomis, kuria neįtikimiausias ir > nelogiškiausias teorijas, bet nepasivargina gauti elementarių tos temos > žinių. Tai va - siūlyčiau nuo wikipedijos pereiti prie rimtesnių šaltinių. Šia tema yra ir akademinės literatūros, įdomios rašliavos skelbia ir FEDas, ir BoJ, ir BIS. Tik pradėjęs skaityti nenustebk, kad daug kas realybėje funkcionuoja visiškai atvirkščiai nei rašo prieštvaniniai vadovėliai ir nuo jų nukopijuoti wikipedijos straipsniai. > Vėl kažką paistai, nesinori elementarias tiesas kažkelintą karą kartoti. > Ir kodėl CB turi didinti pinigų kiekį augant C3? Tam, kad nesutriktų atsiskaitymai, dėl reikalavimų atidėjimams ir t.t. Apskritai skirtingai nei rašoma wikipedijose ne M3 priklauso nuo M1, o M1 nuo M3, t.y. tokio plačiai aprašomo daikto kaip "money multiplier" nėra. > Tai ta kaina pagrinde ir didinama per kiekio reguliavimą. Pinigai, > kuriuos skolinasi komerciniai bankai tiesiogiai už šio nustatytas > palūkanas, sudaro tik labai mažą dalį jų kiekio rinkoje. O pinigų kainą > rinkoje, kaip ir visų kitų prekių, lemia pasiūlos-paklausos santykis. > Kadangi pinigų paklausos CB tiesiogiai veikti negali, savo pinigų kainą > jis reguliuoja keisdamas jų kiekį. Detaliai visus monetarinės politikos > mechanizmus aiškinti užtruktų labai ilgai, todėl vėlgi siunčiu tave > pasiskaityti wikipedijos straipsnelį dominančia tema. Belieka tik pakartoti - CB nustato pinigų kainą, t.y. palūkanų normą, o pinigų kiekis susireguliuoja pagal kainą. Apatinė kainos riba paprastai nustatoma mokant palūkanas už bankų rezervus CB sąskaitose ir (arba) platinant valstybės skolos vertybinius popierius, viršutinė riba - tai procentai už kuriuos CB skolina pinigus komerciniams bankams. Pvz. ECB dabar už rezervus nemoka nieko, o pats skolina už 1%, t.y. eurai dabar yra pigūs. O jei Tamsta apie konkrečios valiutos kainą valiutų rinkoje, tai išskyrus retus atvejus centriniai bankai ten nesikiša.