On 2013.07.05 11:40, RaR wrote:

> Taigi tiek aiškinau, kas yra CB pinigai, ir kas komercinio banko, Jono
> ar Petro pinigai, atsibodo ir kartotis. CB sukurti pinigai - tai jo
> skolos lapelis indėlininkui, t.y. įsipareigojimas indėlininkui grąžinti
> banko duotus pinigus. Petro sukurti pinigai - tai paskolos sutartis su
> banku, t.y. jo įsipareigojimas grąžinti bankui jam išduotus pinigus. Ir
> kad Petro pinigų negali būti daugiau nei komercinio banko, o iki kokio
> dydžio komercinio banko ir tuo pačiu Petro pinigų masė gali didėti esant
> tam tikram CB pinigų kiekiui, apsprendžia privalomųjų atidėjimų
> procentas. Apie tą antrinių pinigų dydžio lubų priklausomybės nuo
> privalomųjų atidėjimų procento matematiką jau lyg ir diskutavome.
>
> O čia tu vėl nuo pradžių.

Tai kad kitaip neišeina.
FEDas rašo - bankai neskolina indėlininkų pinigų. Tamsta teigia, kad 
bankai skolina indėlininkų pinigus.
FEDas rašo - paskolų transakcijos nekeičia bankų rezervų. Tamsta teigia, 
kad paskolos išdavimas mažina rezervus.
FEDas rašo - privalomų rezervų reikalavimai praktiškai neįtakoja pinigų 
kiekio. Tamsta teigia, kad privalomų rezervų reikalavimai reguliuoja 
pinigų kiekį.
Pasaulyje yra ne viena šalis, kurioje apskritai nėra reikalavimų 
privalomiems rezervams. Tamsta teigia, kad privalomų rezervų 
reikalavimai reguliuoja pinigų kiekį. Ir t.t. ir pan.

O tai, kad aš mokėdamas parduotuvėje už televizorių kreditine kortele moku
kažkokio (alkoholiko) Petro  pinigais - atleiskite, bet tai visškas 
anekdotas.

> Jeigu JAV vyriausybės obligacijas vadini pinigais (o kiekvienas skolos
> lapelis ir yra jį išrašiusiojo subjekto pinigas) - tada taip, sukuriami.
> Bet kadangi daugelis sąvoką "pinigai" supranta kaip CB išleistus pinigus
> (dolerius, eurus, jenas, litus), tai įprastesnis ir tikslesnis to paties
> pasakymas "JAV vyriausybei darant deficitines išlaidas, didėja jos skola".

Nenoriu čia plėstis, nes tema per daug plati. Čia gana koncentruotai 
aprašyta JAV iždo ir FEDo veikla:

http://estes.levy.org/pubs/wp244.pdf

> Pažiūrėk kas darosi ekonomikoje, finansų rinkose. Kai rinkose
> nestabilumas - saugiausia užuovėja pinigams yra patikimų šalių valdžios
> obligacijos, tegul ir generuojančios labai mažą pelną.

Tai pasirodo JAV patikima šalis. O aš jau buvau beveik patikėjęs, kad 
tuoj bankrutuos :)
Dar ta tema:
" Since U.S. Government securities are _free of default risk_, exempt 
from state and local taxes, and among the most liquid of financial 
instruments, they are a popular investment for both individuals and 
institutions"
http://www.newyorkfed.org/aboutthefed/fedpoint/fed41.html

O vis dar pasitaiko aiškinančių, kad JAV bankrutuos kaip Graikija ar 
pan. Nes FED'as užsispirs ir nebeduos Obamai pinigų.

> Lyginant su Graikija ar Ispanija, kurių nedarbas artėja prie 30%, tai
> teigiamas. O čia buvo kalbama tik apie šalis, krizės pradžioje
> išleidusias labai daug skolintų pinigų. Dėl emigracijos - tai Airijai
> 10000 į metus nedaug. Yra buvę ir daug didesnių emigracijų nuosmukio
> metais bei imigracijų pakilimo metais. Labai gerai, kai darbo jėga gali
> laisvai judėti - tai greičiau išlygina ekonomikos disproporcijas.

Dėl emigracijos - vieną nulį praleidau :) Emigracija iš Airijos artėja 
prie 100000 per metus. Tai jau nemažai. O darbo jėgos judėjimas - tiesa 
sakant nieko gero, tik tiek, kad eurozonoje kitos alternatyvos 
išlyginimui nėra.

Palyginimai sudėtingas dalykas. Pasirinkdamas bazę palyginimui gali 
įrodyti bet kokią nesamonę. Pvz. jei tą pačią Graikiją ar kokią 
Portugaliją lyginsime su Somaliu, tai pasirodys, kad abi jos klesti.
Bet jei pvz. lyginsi ES (ir ypač eurozonos) šalių dabartinius BVP 
rodiklius su potencialiais, tai paaiškės, kad jos visos labai gilioje 
šiknoje. Ir nėra ten šviesos :)

> Taip, JAV valdžiai skolina ne tik jie. Ir labai gerai, kad tai pradeda
> suprasti. Kuo greičiau jie pradės ne grąžinti dolerius, o pirkti už juos
> paslaugas ir prekes, tuo greičiau apsilygins tarptautinės prekybos
> disproporcijos. Bet dar neseniai kinai reikalavo, kad skolintų tik jie,
> o ne kiti. Patys tebekaupdami dolerius ir JAV valdžios skolą, tuo pačiu
> reikalavo, kad JAV mažintų savo skolą
> JAV skola užsieniui sudaro bene trečdalį visos skolos.

Gal ir taip. Bet ką tai keičia?

> Nesvarbu kiek reformas pradėję asmenys buvo įtakoti Friedman'o, svarbu
> kokias reformas jie vykdė. Ir tai tikrai buvo ne planinė ekonomika - kai
> ją Mao vykdė, kinai gyveno pusbadžiu.

Bet jei šiuo metu tarp didžiųjų šalių ir yra "keinsistinė" ekonomika, 
tai yra Kinija :)