Tema: Re: Demografinė Lietuvos Opa
Autorius: Tomas
Data: 2013-05-24 13:54:08
On 2013.05.24 10:58, RaR wrote:

> Visiškai nebeliko logikos tavo samprotavimuose. Pagal tave bankai
> neskolins rezervų vienas kitam, jeigu galės už juos daugiau procentų
> gauti pirkdami valstybės obligacijas arba laikydami rezervus CB. Tai
> apatinė riba visada bus didžiausias siūlomas procentas?

Atsiprašau, bet dabar jau aš nebepagaunu minčių vingių.

> Kieno didesni
> procentai - obligacijų, ar mokami už rezervus? Obligacijų, ir visada
> taip buvo, tada kokią įtaka palūkanų normai turi CB mokamos palūkanos už
> rezervus?
> Dar vienas neatitikimas - kokia šiuo metu tarbankinė palūkanų
> norma ir kokios JAV iždo obligacijų palūkanos? Kodėl palūkanų norma
> mažesnė? Žinai, gal jau tu nebesamprotauk apie tas palūkanų normas...

Ar tikrai mažesnė?
http://research.stlouisfed.org/fredgraph.png?g=iPu

> Taip, nustato. Kubilius savo obligacijų palūkanas irgi pats nustatinėjo.
> Atspėk iš trijų kartų, kodėl jos nebuvo tokios pat kaip JAV?

Gal dėl to, kad JAV "skolinasi" dolerius, o Kubilius skolinosi eurus?

> Tavo nuomone, rinkoje bet kuriuo metu negali nusipirkti JAV iždo
> obligacijų? Kadangi taip nėra, tavo sugalvotas modelis visiškai
> neatitinka realybės. Kad palūkanos už rezervus nustato apatinė teorinę
> tarpbankinių palūkanų ribą - sutinku, kad ją nustato JAV iždo obligacijų
> palūkanos - nesąmonė. Ir pažiūrėjus į realius skaičius matosi, kad
> palūkanų norma yra mažesnė nei obligacijų.

Ar tikrai mažesnė?
http://research.stlouisfed.org/fredgraph.png?g=iPu

> Tai ir Zimbabvė galėjo gal net kelis kartus daugiau išpirkti savo
> obligacijų nei buvo išleidusi. Tik ar labai tie Zimbabvės doleriai
> tenkino skolintojus? Negi taip sunku suprasti, kad prisispausdinus
> neribotą kiekį pinigų tu juos nuvertinsi, ir skolintojui tai bus lygu
> bent daliniam tavo bankrotui. Kitą kartą jie tavo valiuta jau neskolins,
> o svetimų pinigų neprisispausdinsi. Ir apskritai kam tada skolintis,
> jeigu gali bet kada bet kiek prisispausdinti? Vėl logikos trūkumas.

Tai visa šita diskusija ir prasidėjo nuo teiginio, kad savarankišką 
pinigų politiką vykdančios valstybės "skolinasi" ne išlaidoms padengti.

> ECB nuo pat įkūrimo turi teisę mokėti tas palūkanas, ir ilgą laiką
> mokėjo. Nuo 2012 m. jos nulinės, nebent kažkada vėl pradėjo mokėti,
> nesidomėjau.

Tai taip ir rašyk - ECB _šiuo metu_ nemoka. T.y. palūkanų normos dugnas 
0%. O pats instrumentas - "deposit facility" egzistuoja ir gali būti bet 
kada panaudotas.