On 2013.05.31 13:18, RaR wrote:

> Štai čia jau galima pradėti detalizuoti. Iš kur kinai gavo tuos $1000?
> Jie pateikė amerikiečiams prekes ir už tai gavo FED skolos lapelius -
> dolerius. Kad jie po to FED skolos lapelius iškeitė į JAV iždo skolos
> lapelius - obligacijas, kinų skolinimo esmės nekeičia - jie ir toliau
> turi kažkokius skolos lapelius už suteiktas prekes. Dolerius iškeitę į
> obligacijas, jie tik užbaigia dolerių emisijos ciklą, tik šįkart už
> dolerius gautos obligacijos nusėdo ne FED rezerve, o Kinijoje. Jeigu
> kinai už uždirbtus dolerius (jų neišleidę, nes kitaip nebūtų kaupimo)
> būtų nepirkę obligacijų, tas dolerių kiekis iš esmės iš rinkos būtų
> išnykęs kažkur Kinijoje, taigi ir JAV vyriausybė jais negalėtų
> finansuoti savo išlaidų, tektų jas mažinti arba trūkstamą sumą
> susirinkti mokesčiais (kitas variantas, kad FED padidintų dolerių kiekį
> rinkoje dar paskolindama jų vyriausybei, nupirkdama papildomą kiekį
> obligacijų).

> Jau pasamprotavau aukščiau. Bet kadangi kinai pateikė amerikiečiams
> prekes ir mainais turi jų skolos lapelius, reiškia jie finansuoja
> amerikiečius. Ir kokios dar magaryčios $1000 grynais - čia kalbi apie
> procentus?. et jie juk daug mažesni.

Ne apie procentus. Valstybės išlaidos daromos "baziniais pinigais" - 
pinigai iš valstybės iždo sąskaitos CB patenka į banko rezervų sąskaitas 
tame pačiame CB. T.y. $1000 deficitinės valstybės išlaidos padidina 
bankų rezervus (privataus sektoriaus finansinius aktyvus) $1000. 
"Perkant" valstybės skolą, vieni aktyvai - pinigai rezerve pakeičiami 
kitais aktyvais - "valstybės skola". T.y. $1000 pinigų rezervuose 
pakeičiama $1000 vertės obligacija.

Supaprastinkime ekonomiką iki 2 veikiančių personažų - JAV valdžios ir 
kiniečių. Kinietis turi banke 1000$. Jei JAV valdžia tiesiog "spausdintų 
pinigus", tai po $1000 JAV valdžios deficitinių išlaidų kinietis banke 
turėtų $2000. Na o bet tačiau kadangi JAV deficitinės išlaidos 
"dengiamos" valstybės skolos popieriais, tai kinietis banke tebeturi 
$1000 ir dar gauna $1000 vertės obligaciją. Vėlgi - kinietis ne tik, kad 
nieko neprarado, bet dar ir padidino savo turtą.

> Taip, bet kitą vertus tokiu būdu amerikietis nedirbdamas turi tai, ko
> dirbdamas neturi kinas. Aišku, visuomet laikoma gerai, kai žmogus
> uždirba ir kitiems skolina nei kad skolinasi ir vartoja, net ir
> ekonominiai rodikliai nusakantys pirmus skaičius (mažas nedarbas,
> didelis sukauptų aktyvų kiekis ir pan.) laikomi gerais, o nusakantys
> antrus skaičius (aukštas nedarbas, didelės skolos ir pan.) laikomi
> blogais. Vis tik jeigu skolos nesudeginamos arba tiktai kaupiamos (kas
> reiškia kad skolintojas negrąžinamai šelpia skolininką), visi tie
> skaičiai apsisuks kai skolos bus grąžinamos. Todėl visada ir teigiu, kad
> prekybos disbalansas ilguoju laikotarpiu visada sąlygotas vien šalių
> polinkio skolintis ar kaupti skolas, be skolų kaupimo (ir negrąžinamos
> vienų šalių paramos kitoms) tas balansas ilguoju laikotarpiu visada būtų
> nulinis. Todėl vyriausybių priemonės visokiems eksportams skatinti,
> netgi jo finansinis rėmimas - iš esmės bergždžias ir kvailas užsiėmimas.

Tikrai taip. Dar sakoma, kad eksportas - našta ekonomikai, importas - 
nauda (iki tam tikros ribos). Remdamas eksportą - remi užsienio 
vartotoją. Iš tiesų "sveikiausia" turėti daugiau mažiau subalansuotą 
užsienio prekybą.

> Tegu vyriausybė nesiskolina ir nepriima iš užsienio negrąžinamos
> paramos, ir jos prekybos balansas nebus neigiamas, nes šalis neturės
> papildomų pinigų, už kuriuos galėtų daugiau importuoti nei eksportuoja.
> Tegu vyriausybė kaupia kitų šalių skolas ir tokiu būdu neleidžia šalies
> gyventojams pasinaudoti visais uždirbtais pinigais, ir jos balansas taps
> teigiamas, nes dalis šalies uždirbtų pinigų nebus panaudoti importui,
> kadangi obligacijų, valiutos ar aukso pavidale gulės kažkuriose valdžios
> saugyklose.

Ir visa tai - (kaip pasakytų Šimonytė) šalies gyventojų, o ne marsiečių 
gyvenimo kokybės sąskaita.

> Nieko ypatinga nevyksta - tiesiog tuomet bankas su klientu apsikeičia
> įsipareigojimais - bankas išduoda klientui savo skolos lapelį
> (skaičiukas kliento sąskaitoje), skolininkas išduoda bankui savo skolos
> lapelį - pasirašo sutartį, pagal kurią įsipareigoja per tam tikrą laiką
> bankui grąžinti pinigus su procentais. Šiuo aktu bankas ir klientas iš
> esmės įvykdė savo pinigų emisiją. Kai tik klientas pasiima grynųjų ar
> perveda pinigus į kitą banką, komercinis bankas turi sumažinti savo
> turimų litų (rezervų) kiekį, tokia pačia suma sumažėja ir kliento
> sąskaitos dydis. Kad komercinių bankų išduoitų kreditų suma visada
> atitinkų jo turimų rezervų (litų) kiekį (plius privalomieji atidėjimai),
> prižiūri CB - komercinio banko balansas turi susivesti.

Norite pasakyti, kad LT veikia pilno, o ne dalinio rezervo sistema?
Maniau, kad civilizuotame pasaulyje tokio dalyko nebėra (dėl to ir 
nesidomėjau).

> O litų padengimų eurais klausimas komerciniams bankams nerūpi, nes tam
> jie neturi jokios įtakos - visi LB išleisti litai jau padengti jo
> rezerve esančiais eurais (daugumoje eurinėmis obligacijomis).